Ar kaulų čiulpų transplantacijos Lietuvoje bus atliekamos saugiai?

2017 04 19

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo(LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjo buvusių LR Seimo narių Vidos Marijos Čigrijienės, Arimanto Dumčiaus, Kazimiero Kuzmicko ir LR Seimo nario Kazimiero Strakevičiaus pareiškimus, dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-632 patvirtinto Žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų, apmokamų iš žmogaus organų ir audinių transplantacijos programos lėšų, teikimo reikalavimų, bazinių kainų ir mokėjimo tvarkos aprašo 12.1.2–12.1.6, 12.2, 13.1.1–13.1.6 papunkčių (2016 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V-830 redakcija) atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

LVAT galutiniu ir neskundžiamu sprendimu atmetė didžiąjadalį pareiškėjų skundžiamų ministro įsakymo nuostatų, kurios numato Žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų (KKLT) reikalavimus patalpoms, medicininei diagnostikai, medicinos personalui. Šios nuostatos užtikrina KKLT paslaugų kokybės ir saugumo reikalavimus.Tačiau LVAT pripažino, kad kai kuriuos minėto įsakymo nuostatos susijusios su konkrečiais reikalavimais procedūrų skaičiui bei jų atlikimo trukmei prieštarauja aukštesniems teisės aktams.

Dar 2014 metais, rengiant Transplantacijos programą, Onkohematologinių ligonių bendrija “Kraujas” ir Vaikų vėžio asociacija “Paguoda” pasisakė, kad antro kaulų čiulpų transplantacijos centro Lietuvoje nereikia, nes kaulų čiulpų transplantacijoms Lietuvoje eilių nėra, o teikiamų paslaugų kokybė yra aukščiausio lygio. Tačiau neatsižvelgiant į pacientų interesus, LR Sveikatos apsaugos ministerija priėmė sprendimą ir leido Lietuvos sveikatų mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms mokslo ir pedagoginiais tikslais atlikti 20 autologinių transplantacijų per metus mielomine liga sergantiems pacientams. Šiuo pagrindu ir buvo įsteigtas antras KKLT centras. Atstovaudami kraujo ligomis sergančius pacientus, siekėme užtikrinti, jog atliekant transplantacijas bet kurioje įstaigoje būtų laikomasi itin aukštų reikalavimų, kas ir buvo įtvirtinta ginčytamesveikatos apsaugos ministro įsakyme.

“Kaulų čiulpų transplantacija – sudėtinga procedūra, reikalaujanti aukštos gydytojų kvalifikacijos ir ilgametės patirties, o jų saugumas tiesiogiai priklauso nuo atliekamų procedūrų skaičiaus. Transplantacijos metu ir ypatingai po transplantacijos daugumos pacientų būklė yra ypatingai sunki ir nestabili, kyla gyvybei grėsmingos komplikacijos, tad ligoniams būtina ypatinga priežiūra ir visas arsenalas naujausių medicinos technologijų. Kaip rodo pasaulinė praktika, paslaugų saugumas tiesiogiai priklauso nuo atliekamų transplantacijų skaičiaus, o sėkmingiausiai dirba tie KKLT centrai, kuriuose transplantacijų atlikimo patirtis yra didelė. LSMU Kauno klinikos per du metus atliko vos 27 transplantacijas, kai tuo tarpu, VUL Santariškių klinikose nuo 1999 metų, jau atlikta virš 1600 transplantacijų “, – kalbėjo onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

„Bandymus įsisavinti technologijas, kai bandymų objektas yra žmogus, galima pateisinti tik tuomet, kai įdiegiamos technologijos yra visiškai naujos visos šalies mastu ir iš esmės atveria naujas galimybes gydyti pacientus bei siekti medicinos mokslo pažangos“, – kalbėjo D. Žaromskienė.

Pacientų organizacijos nuogąstauja, jog išskaidžius sudėtingas transplantacijų paslaugas per kelias įstaigas, Lietuvoje neliks Kraujo ligų referencijos centro, kadangi viena iš pagrindinių sąlygų tapti referencijos centru – pakankamas atliekamų transplantacijų skaičius.

OHLB “Kraujas ir Vaikų vėžio asociacija “Paguoda” viliasi, kad sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgs į išsakytus argumentus ir paliks galioti sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 15 d. įsakymo visas nuostatas, kurios užtikrina indikacijas transplantacijoms, jų kokybę, pacientų interesus, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, bei pakartotinai nustatys naujus griežtus kokybinius reikalavimus KKLT paslaugoms.