Morfologiniai tyrimai – tai tyrimai, kurių metu vertinami mikroskopiniai įvairių audinių ir ląstelių pokyčiai. Morfologiškai gali būti tiriami:

• Kraujo mėginiai (citomorfologinis kraujo tyrimas).
• Kaulų čiulpų mėginiai.
• Limfmazgių mėginiai.
• Kitų organų mėginiai.

Visi morfologiniai tyrimai, nepaisant to, koks mėginys tiriamas, yra atliekami taip pat: mikroskopu analizuojant mėginį, kuris prieš tai nudažomas atitinkamais dažais, kurie padeda geriau išryškinti įvairias ląsteles, jų vidaus struktūrą ar kitus mėginį sudarančius elementus.

Morfologinių tyrimų metu vertinamos mėginį sudarančios ląstelės: jų išvaizda, dydis, būdingi pokyčiai (intarpai, granulės), skaičius ir procentinė visų ląstelių dalis. Tiriant organų mėginius didelis dėmesys kreipiamas į ląstelių išsidėstymą, normalios organo struktūros ir architektūros pokyčius.

Citomorfologinis kraujo tyrimas

Citomorfologinis kraujo tyrimas dažniausiai atliekamas, kai atlikus bendrą kraujo tyrimą nustatoma kraujo rodiklių pokyčių. Šis tyrimas leidžia atidžiau pažvelgti į kraujo kūnelius: nustatyti, ar kraujo kūnelių išvaizda ir dydis yra normalus. Jo metu tiksliai įvertinamas skirtingų baltųjų kraujo kūnelių tipų skaičius ir procentinė bendro jų skaičiaus dalis. Citomorfologinis tyrimas yra svarbus todėl, kad leidžia tiksliai įvertinti kraujo pakitimus. Bendro kraujo tyrimo rezultatus pateikia analizatorius, kuris automatiškai vertina kraujo rodiklius pagal tam tikrus parametrus (dažniausiai kūnelių dydį), todėl rezultatai yra apytiksliai: negalima nustatyti kraujo kūnelių pokyčių pobūdžio. Citomorfologinis kraujo tyrimas taip pat padeda gydytojui vertinti kraujo kūnelių gamybą ir brendimą prieš vėžio gydymą ir gydymo metu.

Citomorfologinis kraujo tyrimas atliekamas įprastai paėmus veninio kraujo, kuris užlašinamas ant tiriamojo stiklelio (padaromas tepinėlis) ir tiriamas mikroskopu, naudojant skirtingus padidinimus (nuo 10 iki 100 kartų). Šio tyrimo metu gali būti naudojami įvairūs dažai, padedantys išryškinti tam tikras ląstelių struktūras (pvz.: dažai, išryškinantys mieloperoksidazės granules yra ypač svarbūs atskiriant ūmią mieloleukemiją nuo ūmios limfoblastinės leukemijos).

Tepinėlis kruopščiai peržiūrimas laboratorinės medicinos gydytojo, kuris įvertina visus kraujo kūnelių tipus, apibūdina juos, pateikia aprašymą, kiek yra pakitusių tam tikros rūšies kraujo ląstelių (kiekybinis vertinimas) ir kaip pakitusių (kokybinis vertinimas).

Citomorfologinio kraujo tyrimo metu vertinami šie rodikliai:

• Eritrocitų skaičius, dydis, forma, hemoglobino pasiskirstymas, ląstelės viduje esantys intarpai. Šie duomenys svarbūs vertinant eritrocitų gamybą, kaulų čiulpų ligos sukeltus jų pokyčius ar kitas priežastis, kurios nulėmė jų pakitimus (pavyzdžiui, matomi raudonųjų kraujo kūnelių fragmentai (šistocitai) yra nuoroda ieškoti, kodėl eritrocitai suardomi). Eritrocitų išvaizdos pokyčiai padeda įvertinti kai kurias kaulų čiulpų ligas, sutrikdančias normalią kraujo gamybą: mielodisplazijos sindromą ar mielofibrozę, kurių metu nustatomi pakitę ašaros formos (dakrocitai) ar elipsės formos eritrocitai (eliptocitai).
• Trombocitų skaičius ir išvaizda. Galima nustatyti trombocitų skaičiaus sumažėjimą ar padidėjimą, taip pat jų dydžio pokyčius, susijusius su jų brendimo sutrikimu kaulų čiulpuose arba sukeltus pažeistos kraujodaros (vien tik trombocitų šakos), pavyzdžiui, gigantiški trombocitai gali rodyti mieloproliferacinę ligą.
• Leukocitų skaičius ir išvaizda. Tiriant leukocitus nustatomas atkirų jų tipų skaičius ir procentinė bendro leukocitų skaičiaus dalis. Leukocitų morfologinis (sandaros) vertinimas ypač svarbus diagnozuojant leukemijas ar vertinant limfomų išplitimą į kraują. Tyrimo metu gali būti naudojami specialūs dažai, kurie padeda atskirti vienus leukocitus nuo kitų. Morfologinis kraujo tyrimas padeda nustatyti nesubrendusių kraujo ląstelių (blastų) buvimą kraujyje (kai sergama leukemijomis).

Morfologinis kaulų čiulpų tyrimas

Morfologiškai gali būti tiriami mėginiai, kurie gauti atliekant kaulų čiulpų aspiraciją ir/ar kaulų čiulpų trepanobiopsiją. Prieš išsamiai tiriant paimtus mėginius įvertinamas jų tinkamumas (ar matomas pakankamas skaičius būdingų ląstelių ir kitų dalelių, rodančių, kad mėginys paimtas tinkamai).

Kaulų čiulpų aspiracijos metu paimama skystoji kaulų čiulpų dalis, morfologiniu tyrimu nustatoma kaulų čiulpų ląstelinių elementų: pirmtakinių kraujo ląstelių ir kaulų čiulpų dalelių. Trepanobiopsijos metu paimamas nedidelis gabalėlis klubakaulio kaulo, daromi antspaudai, tai leidžia įvertinti kaulo struktūrą ir architektūrą, ląstelių išsidėstymą. Be to, trepanobiopsija yra geriausias tyrimas, skirtas bendram kaulų čiulpų ląstelių ir atskirų ląstelių linijų (eritrocitų, leukocitų, trombocitų) pirmtakų skaičiui vertinti, padeda nustatyti kaulų čiulpų pokyčius, kuriuos sukėlė liga.

Morfologinis kaulų čiulpų tyrimas leidžia įvertinti :

• Kaulų čiulpų funkciją.
• Kraujo kūnelių gamybos sutrikimus ir jų galimas priežastis.
• Kai kurių ligų (ne vien kraujo) išplitimą į kaulų čiulpus.
• Kaulų čiulpų stuktūros pokyčius (pvz.: peraugimą jungiamuoju audinių, būdingą mielofibrozei)

Morfologinis limfmazgių tyrimas

Limfmazgiai dažniausiai tiriami nustačius neaiškios kilmės limfmazgių padidėjimą. Limfmazgių tyrimai gali būti atliekami paėmus mėginį specialia adata (atliekama aspiracinė biopsija) arba pašalinus visą limfmazgį. Pastarasis būdas sergant kraujo ligomis taikomas dažniausiai, nes yra tiksliausias limfmazgio pokyčiams įvertinti. Limfmazgių morfologiniai tyrimai yra būtini diagnozuojant limfomas, gali būti atliekami vertinant kai kurių ligų išplitimą į limfmazgius ar siekiant nustatyti kitas neaiškias limfmazgių padidėjimo priežastis.

Tiriant limfmazgių mėginius mikroskopu vertinama jį sudarančių ląstelių išvaizda, skaičius, jų išsidėstymas. Taip pat būdingos limfmazgio struktūros pokyčiai, kurie leidžia įtarti, koks procesas (infekcinis, navikinis, susijęs su kitomis ligomis ar kt.) sukėlė limfmazgių padidėjimą.