Tapk nariu

Jei norite tapti asociacijos „Kraujas“ nariu, užpildykite žemiau esančią formą. Tapdami bendrijos „Kraujas“ nariu, Jūs gausite pranešimus apie bendrijos veiklas, naujienas ir renginius.







Please leave this field empty.

Retosios ligos

Retosios ligos – tai ligos, kuriomis serga nedidelis žmonių skaičius, palyginus su bendrąja populiacija. Europos Sąjungoje liga yra laikoma reta, jeigu ja serga ne daugiau nei 5 iš 10000 žmonių (1 iš 2000). Lietuvoje atitinkamas retos ligos terminas apibrėžtas LR sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-938 „Dėl nacionalinio veiklos, susijusios su retomis ligomis, plano patvirtinimo“.

Nepaisant šių ligų retumo, bendras sergančiųjų jomis skaičius yra didelis. Šiuo metu žinoma maždaug 5000 – 8000 retųjų ligų, kuriomis Europos Sąjungoje serga net 6 – 8 % (27 – 36 mln.) visų gyventojų. Pacientai, sergantys retosiomis ligomis, neretai susiduria su tam tikromis problemomis, susijusiomis su jų sveikatos priežiūra:

  • Tikslios ir laiku atliekamos diagnostikos stoka.
  • Informacijos apie ligą ir jos gydymą stoka.
  • Socialinėmis problemomis.
  • Tinkamos sveikatos priežiūros stoka.
  • Kliūtimis dėl gydymo prieinamumo.
  • Didelėmis gydymo kainomis ir vaistų stoka.

Retosiomis ligomis sergantys pacientai yra labiau pažeidžiami psichologiškai, socialiai, ekonomiškai ir kultūriškai, nei sergantieji paplitusiomis ligomis. Dėl nepakankamų mokslininkų ir medikų žinių apie retas ligas bei diagnostinių tyrimų stokos, daugeliui pacientų liga diagnozuojama vėlai arba visai nediagnozuojama. Tačiau net ir nustačius retą ligą ar būklę, susiduriama su formaliais diagnostiniais sunkumais. Šiuo metu duomenys apie retųjų ligų paplitimą Lietuvoje nėra susisteminti, o skirtingų asmens sveikatos priežiūros lygių specialistų veiksmai nepakankamai suderinti. Retų ligų neįmanoma iki galo klasifikuoti pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą („Sisteminis ligų sąrašas“, Australijos modifikacija) (toliau – TLK–10–AM), ypač kai šios ligos registruojamos pagal vyraujančius klinikinius simptomus.

Be to, pacientai, sergantys retosiomis ligomis, susiduria su sunkumais dėl tinkamo gydymo prieinamumo arba jo finansavimo. Farmacijos kompanijos yra nesuinteresuotos kurti naujų vaistų, skirtų retųjų ligų gydymui, kadangi kai kurios ligos pasitaiko taip retai, kad jų diagnozavimui, profilaktikai ar gydymui skirto vaisto kūrimo ir atidavimo į rinką sąnaudų nepadengtų numatomas to vaisto pardavimas. Tačiau siekiant užtikrinti retomis ligomis sergančių ligonių teisę gauti tokios pat kokybės gydymą kaip ir kiti ligoniai, 2000 metais buvo patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 141/2000 „Dėl retųjų vaistų“, kuriuo siekiama skatinti, kad farmacijos pramonė atitinkamus vaistus moksliškai tirtų, kurtų ir atiduotų į rinką. Pagal reglamentą sukurta centralizuota Europos Sąjungos procedūra, kuria remiantis kai kuriems vaistams suteikiamas retųjų vaistų statusas (angl. orphan designation), užtikrinantis farmacijos kompanijai tam tikras išlygas, palengvinančias vaisto kūrimo ir tiekimo rinkai procedūrą.

Retųjų ligų ir būklių koncepcija neapsiriboja atskiromis retai pasitaikančiomis ligomis. Kai kurios ligos, nepatenkančios į retųjų ligų apibrėžimo rėmus, tam tikromis situacijomis gali tapti retomis būklėmis. Taip gali atsitikti, jeigu sąlyginai dažnai pasitaikanti liga pasižymi tam tikromis ypatingomis ligos eigos ir išraiškos ypatybėmis arba normaliai neatsako į įprastinį, patvirtintą ligos gydymą. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. 1K-149 „Dėl sprendimų dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių labai retoms ligoms ir būklėms gydyti kompensavimo ir dėl nenumatytų atvejų priėmimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ šios situacijos apibrėžiamos bendrajame retųjų ligų ir būklių apibrėžime: „Labai reta liga ar būklė – tai per metus pasitaikantys pavieniai ypatingi ligos ar būklės atvejai, kuriems gydyti reikiamų vaistų ar priemonių kiti kompensavimo būdai nenumatyti“.

Vaistų, retoms ir labai retoms būklėms gydyti, kompensavimas Lietuvoje

Tik nedidelė dalis vaistų, retoms ir labai retoms ligoms bei būklėms gydyti Lietuvoje, yra įtraukiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Jų įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto centralizuotiems pirkimams skirtų lėšų. Registruotų vaistų retoms ligoms gydyti įsigijimo ir kompensavimo tvarką nustato 2005 m. lapkričio 22 d. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. 1K–149 „Dėl Sprendimų dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių labai retoms ligoms ir būklėms gydyti kompensavimo ir dėl nenumatytų atvejų priėmimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ bei jo pakeitimai, priimti 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-93.

Pagal šią tvarką:

  1. Gydytojų konsiliumas pateikia išvadas, kuriose išdėstyta informacija apie konkretų labai reta liga sergantį ar retos būklės esantį pacientą, klinikinę diagnozę, tyrimų rezultatus, taikyto gydymo eigą ir jo rezultatus, planuojamo gydymo trukmę, ligos ar būklės retumą pagrindžiančią statistiką.
  2. Universitetinės ir tretinio lygio paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos Valstybinei ligonių kasai pateikia gydytojų konsiliumo išvadas ir prašymą kompensuoti vaistus konkrečiam pacientui.
  3. Asmens prašymai dėl gydymo kompensavimo nagrinėjami tik išimtiniais atvejais (komisijos iniciatyva).
  4. Prašymą kompensuoti vaistus nagrinėja ir sprendimus priima speciali penkių narių komisija, įsteigta prie Valstybinės ligonių kasos.
  5. Komisija savo sprendimą dėl vaistų kompensavimo ar nekompensavimo privalo priimti per 30 dienų nuo prašymo gavimo datos.
  6. Jei priimamas sprendimas vaistus kompensuoti, jų įsigijimu privalo pasirūpinti prašymą pateikusi asmens sveikatos priežiūros įstaiga.
  7. Išlaidos už įsigytus vaistus ar priemones kompensuojamos tik tuomet, kai jie išduodami arba sunaudojami.
  8. Jei priimamas sprendimas vaistų nekompensuoti ar skirti papildomą ekspertizę, komisija privalo motyvuoti, kuo remdamasi priėmė tokį sprendimą.
  9. Jei vaistai buvo panaudoti be komisijos sprendimo ar juos pacientas įsigijo savo lėšomis, jų įsigijimo išlaidos nekompensuojamos.
  10. Jei gydymą reikia tęsti, jo tikslingumas turi būti pagrįstas gydytojų konsiliumo išvadomis.

Užsisakyk naujienlaiškį

Partneriai