Tapk nariu

Jei norite tapti asociacijos „Kraujas“ nariu, užpildykite žemiau esančią formą. Tapdami bendrijos „Kraujas“ nariu, Jūs gausite pranešimus apie bendrijos veiklas, naujienas ir renginius.







Please leave this field empty.

Psichosocialinis stresas: kaip jį atpažinti ir įveikti

RENGINYS ĮVYKO.

Seminaras vyks: gegužės 8 d., antradienį, asociacijos „Kraujas“ patalpose, Teatro g. 3-9. Vilniuje. Pradžia 17:00 val.

RENGINYS ĮVYKO.

Psichologinis stresas apibūdina žmogaus savijautą, kai jis jaučia protinį, fizinį ar emocinį spaudimą. Nors yra normalu įvairiose gyvenimo situacijose patirti stresą, tačiau žmonėms, kurie patiria stiprų psichologinį stresą arba streso reakcijos dažnai kartojasi per tam tikrą laiko tarpą, gali išsivystyti sveikatos problemos. Stresą gali sukelti kasdieniniai įsipareigojimai ar įvykiai, bet taip pat nekasdieniniai įvykiai, pavyzdžiui, savo ar artimojo trauma, liga. Žmonės patiria distresą, kai pajunta, kad negali valdyti ar kontroliuoti pokyčių, susijusių su onkologine liga ar kitais gyvenimo įvykiais. Žmonės, patiriantys intensyvų ar dažnai pasikarojantį stresą turi silpnesnį imunitetą, yra pažeidžiamesni virusinėms infekcijoms (gripui, peršalimui), dažniau patiria galvos skausmą, miego sunkumus, nerimą.

Psichosocialinio streso apibrėžimas apima žmogaus reagavimą į potencialiai stresą keliančią situaciją pagal savo psichologines charakteristikas (aspiracijos, vertybės, įveikos strategijos, ankstesnis emocinių problemų pasireiškimas ir sprendimas) ir socialines (emocinės paramos šaltiniai, šeimyninis statusas, problemos artimiausioje aplinkoje, visuomenės turimos nuostatos į situaciją), praktines (transportas, finansai, darbas, mokslas, namų ruoša) aplinkybes.

Su onkologinės ligos diagnoze galimai įvyksta psichosocialinį stresą keliantys pokyčiai žmogaus fiziniame, socialiniame ir emociniame lygmenyje. Kai kurie žmones psichosocialinį stresą malšina rizikinga elgsena (rūkymas, persivalgymas, piktnaudžiavimas alkoholiu) arba tampa sėslesni ir to pasekmėje jaučia prastesnę gyvenimo kokybę po onkologinės ligos gydymo. Esant nekontroliuojamam psichosocialinam stresui sumažėja ryžtas bendradarbiauti su gydančiu personalu, išsakyti turimus nusiskundimus, mažiau laikomasi gydymosi nurodymų. Ir priešingai, žmonės, kurie sugeba efektyviai tvarkytis su patiriamu stresu, pavyzdžiui, taikydami relaksacijos ar kitas streso  valdymo technikas, dalyvaudami savipagalbos grupėse, turi mažesnį polinkį į depresiją, nerimą, mažiau išreikštus šalutinius simptomus, susijusius su liga ir jos gydymu. Susidūrus su stresą keliančia situacija potencialiai gali įvykti šių asmenų potrauminis augimas, keistis turimos vertybės, aspiracijos.

Seminaro metu mokysimės pažinti stresą keliančius individualius ir socialinius veiksnius, gilinsimės į patiriamo streso suvokimą ir kūno reakcijų, bylojančių apie streso patyrimą, atpažinimą. Analizuosime psichosocialinius streso aspektus. Aptarsime žmogaus esmines „psichosocialines“ raidos užduotis, kurios sprendžiamos skirtingais gyvenimo tarpsniais ir diskutuosime, kaip šių užduočių sprendimą gali paveikti konkrečioje stadijoje iškylantys stresą keliantys įvykiai, remdamiesi Eriksono teorija.  Taip pat mokysimės sąmoningų atsipalaidavimo pratimų (taisyklingas kvėpavimas, autogeninė treniruotė, vizualizacija), padedančių mažinti streso patyrimą ir kuriuos galima integruoti į turimas įveikos strategijas stresą keliančių situacijų metu. Seminare praktiškai išbandysime atsipalaidavimo pratimus.

Seminarą ves VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro medicinos psichologė Raminta Seniūnaitė.

Seminaras vyks: gegužės 8 d., antradienį, asociacijos „Kraujas“ patalpose, Teatro g. 3-9. Vilniuje. Pradžia 17:00 val.

Dalyvavimas seminare NEMOKAMAS! Laukiame Jūsų!

Seminarą finansuoja: Vilniaus miesto savivaldybė ir asociacija „Kraujas“.

Užsisakyk naujienlaiškį

Partneriai