Bendras kraujo tyrimas – viena paprasčiausių procedūrų, įprastai atliekama profilaktinio patikrinimo metu. Kraujo tyrimo rezultatai parodo svarbiausių kraujo dalelių – eritrocitų, trombocitų, leukocitų – kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Bendro kraujo tyrimo rodikliai parodo ląstelių sudėtį, leidžia įtarti uždegimines, infekcines, kraujo ligas, tačiau joms patvirtinti paprastai reikia išsamesnių tyrimų.

Svarbu suprasti, kad kraujo tyrimą reikia vertinti kompleksiškai (t.y. vertinti ne vieną nukrypusį rodiklį, o rodiklių visumą) ir kiekvienam kraujo liga sergančiam pacientui individualiai, priklausomai nuo ligos/ gydymo stadijos. Gydant kraujo ligomis sergantį pacientą, kraujo tyrimas kinta dienomis. Po chemoterapijos kraujo rodikliai „krinta“, vėliau atsistato, išsikraipo daugelis rodiklių.

Kraujo tyrimo atsakyme, greta konkrečių paciento kraujo rodiklių, paprastai pateikiamos tos laboratorijos, kurioje atliktas tyrimas, normos. Dėl skirtingų metodų, aparatų ypatumų, skirtingose laboratorijose jos gali kiek skirtis, tad į tai reikėtų visada atsižvelgti.

Kartais kai kurie vartojami medikamentai, papildai gali turėti įtakos ir kraujo rodikliams, tad būtinai apie tai pasakykite gydytojui, kuris vertins kraujo tyrimą. Pvz., vartojant steroidinius hormonus gali padidėti leukocitų skaičius, pradėjus vartoti geležies, folio rūgšties, vitamino B12 preparatus, jei jų trūko, bus stebimi suintensyvėjusios eritrocitų gamybos požymiai (daugės retikulocitų, kils hemoglobinas). Kai kurie vaistai sutrikdo kraujo gamybą, sumažina kraujo ląstelių kiekį.

Įprastai kaulų čiulpuose gaminamos nebrandžios kamieninės kraujo ląstelės, kurios veikiamos tam tikrų stimulų toliau dauginasi, bręsta ir diferencijuojasi į visas kraujo ląsteles. Šios yra 3 rūšių: eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai), leukocitai (baltieji kraujo kūneliai) ir trombocitai (kraujo plokštelės). Šios ląstelės iškeliauja į kraują, čia jos atlieka savo funkcijas. Paėmę kraujo tyrimą galime jas ištirti.

Raudonieji kraujo kūneliai – eritrocitai (kraujo tyrime paprastai žymimi RBC, ERY) – ir juose esantis hemoglobinas (kraujo tyrime paprastai žymimi HgB, Hb) perneša deguonį iš plaučių į visus kitus organizmo audinius. Sumažėjęs eritrocitų ir hemoglobino skaičius rodo anemiją. Kraujo tyrime eritrocitus nusako dar keli rodikliai, parodantys jų dydį ir hemoglobino koncentraciją juose. Tai MCV, MCH, MCHC. Šių rodiklių sumažėjimas gali rodyti geležies trūkumą, padidėjimas – vitamino B12, folio rūgšties trūkumą.

Retikuliocitai (kraujo tyrime paprastai žymimi Ret, RET) yra labai jaunos eritrocitų formos. Jų padidėjimas rodo suintensyvėjusią eritrocitų gamybą. Taip gali būti atsistatant kraujodarai, po nukraujavimo, paskyrus trūkstamų kraujo gamybai preparatų – visais šiais atvejais intensyviau gaminami raudonieji kraujo kūneliai. Labai maži retikuliocitų skaičiai gali rodyti eritrocitų gamybos nepakankamumą.

Hematokritas (kraujo tyrime paprastai žymimas Hct) rodo kokią procentinę kraujo dalį sudaro eritrocitai. Jo sumažėja esant anemijai arba po masyvių lašinių skysčių infuzijų (kraujas tarsi praskiedžiamas). Šis rodiklis padidėja sergant policitemija (nekontroliuojamas, pernelyg intensyvus eritrocitų dauginimasis), mieloproliferacinėmis ligomis. Nedaug padidėti gali tiesiog trūkstant skysčių (nepakankamai geriant, gausiai vėmus, viduriavus).

ENG – eritrocitų nusėdimo greitis. Jis dažnai atliekamas kartu su kraujo tyrimu ir rodo, kiek specialiame stulpelyje eritrocitų nusėda ant dugno per 1 valandą. Žymimas mm/h (eritrocitai yra sunkesni už plazmą, tad natūraliai nugrimzta ant mėgintuvėlių dugno). Tam tikros medžiagos (pvz., uždegiminiai baltymai) greitina šį procesą. ENG būna padidėjęs uždegimų, reumatinių ligų, infekcijų metu, sergant piktybinėmis ligomis, nėštumo metu, ypač dideli skaičiai gali būti sergant mielomine liga.

Baltieji kraujo kūneliai – leukocitai (kraujo tyrime paprastai žymimi WBC, LEU) – skirstomi į grūdėtuosius ir negrūdėtuosius. Grūdėtųjų leukocitų (granulocitų) citoplazmoje matomos granulės, o branduolį sudaro keletas segmentų. Jie dar skirstomi į tris rūšis: bazofilus, eozinofilus ir neutrofilus. Šių leukocitų pagrindinė funkcija yra kovoti su infekcija. Jie gali iš kraujo patekti į audinius ir sunaikinti infekciją sukeliančias bakterijas ir grybelius. Negrūdėtųjų leukocitų citoplazmoje granulių nėra, o branduoliai vientisi. Šioms ląstelėms priskiriami limfocitai ir monocitai. T limfocitai naikina virusus, parazitus, organizme atsiradusias vėžines ląsteles, B limfocitai gamina antikūnius. Monocitai kartu su neutrofilais ir limfocitais dalyvauja kovoje su infekcija, todėl jie yra svarbiausia žmogaus imuninės sistemos dalis. Įvairūs leukocitų skaičiaus ir sudėties pokyčiai gali leisti įtarti infekcines, uždegimines ligas, piktybines kraujo ligas. Paprastai sergant infekcine liga, leukocitų skaičius didėja, padaugėja neutrofilų. Eozinofilų gali padaugėti sergant alerginėmis ligomis. Labai dideli ar labai maži leukocitų skaičiai gali leisti įtarti kraujo ligą. Deja, bet susirgus piktybine kraujo liga, kraujo tyrimas gali būti visai normalus (ypač ligos pradžioje), gali būti stebimas leukocitų ir įvairių jų formų padidėjimas ar sumažėjimas. Labai maži leukocitų (ypač neutrofilų) skaičiai rodo kraujodaros gamybos sutrikimą.

Kraujo tyrimuose neutrofilai paprastai žymimi simboliais GRA, GRAN arba NEU. Atlikus kraujo tyrimą, svarbu atkreipti dėmesį į absoliučius skaičius (dažniausiai žymimus ×109/l arba *10e9/l), o ne į procentinę išraišką (žymima %), nes tai gali suklaidinti. Pvz., pacientui po chemoterapinio gydymo gali labai trūkti neutrofilų, o limfocitų skaičius gali būti normalus. Vertinant procentinę išraišką, atrodys, jog limfocitų yra labai daug, bet absoliutus skaičius bus visiškai normalus ar net mažesnis nei norma.

Kraujo plokštelės – trombocitai (kraujo tyrime paprastai žymimi PLT, TRO) – yra labai svarbūs kraujo krešėjimo procese. Jie prilimpa prie pažeistos kraujagyslės vietos, padeda susiformuoti krešuliui ir taip apsaugo nuo kraujavimo. Trombocitų mažėja esant nepakankamai jų gamybai, po chemoterapijos, sergant imunine trombocitopenija (liga, kai organizmas pats gamina antikūnus, suardančius trombocitus). Jų daugėja sergant uždegiminėmis, infekcinėmis ligomis, mieloproliferacinėmis ligomis. Kartais jų padidėja dėl labai paprastos priežasties – geležies trūkumo (tuomet kartu stebimas ir hemoglobino, MCV, MCH rodiklių sumažėjimas).

Galite išgirsti tokius terminus kalbant apie kraujo tyrimą:

• Bendras (bendraklinikinis arba aparatinis) kraujo tyrimas – tai ląstelių skaičiai ir kiti jų parametrai, suskaičiuoti automatinio kraujo analizatoriaus. Atkreipkite dėmesį, kad aparatas skaičiuoja absoliutų ląstelių skaičių, o atskiras leukocitų rūšis suskaičiuoja absoliučiais skaičiais ir procentinę jų sudėtį. Nesupainiokite jų. Gydytojui hematologui dažniausiai rūpi absoliutūs skaičiai, nes procentinė išraiška gali kisti priklausomai nuo kitų ląstelių skaičiaus.
• Leukogramos skaičiavimas (kraujo formulės skaičiavimas /pilnas kraujo tyrimas) – tai tyrimas, kuomet laboratorijos gydytojas suskaičiuoja leukocitus, kuriuos mato kraujo tepinėlyje, žiūrėdamas pro mikroskopą. Jis skaičiuoja skirtingas leukocitų rūšis iki 100 ląstelių. Pvz., gali suskaičiuoti 57 neutrofilus, 28 limfocitus, 8 monocitus, 5 lazdelinius neutrofilus, 1 eozinofilą ir 1 bazofilą – viso 100 leukocitų ląstelių. Tai turėtų būti panašu į procentinį leukocitų skaičiavimą aparatiniame kraujo tyrime, tik tiksliau, nes gydytojas gali matyti įvairių nebrandžių leukocitų, kurių normoje sveiko žmogaus kraujyje neturėtų būti (blastai, metamielocitai, promielocitai, mielocitai ar kiti). Šios ląstelės gydytojui leidžia įtarti kraujo ligą. Jos taip pat gali būti aptinkamos kraujo atsistatymo metu (kuomet labai suintensyvėja gamyba), sergant sunkiomis infekcijomis.

Žemiau pateikiame kraujo tyrimo pavyzdį, kuriame pastebėsite minėtus kraujo rodiklių trumpinius ir normas. Tai kraujo tyrimas paciento, sergančio geležies stokos anemija (trūksta eritrocitų, HgB, sumažėjęs Hct, MCV, MCH).