Pacientams, sergantiems kraujo ligomis, vaizdinimo tyrimai atliekami siekiant įvertinti ligos lokalizaciją ir išplitimą po organizmą (pvz.: limfmazgius vidaus organus). Taip pat vertinimas ligos atsakas į gydymą, jos recidyvavimas (atsinaujinimas). Vaizdinimo tyrimai yra svarbūs planuojant radioterapiją (spindulinį gydymą, pvz.: limfomai pasireiškus tarpuplautyje), operacinį gydymą.

Pacientams, serganties kraujo vėžiu, gali būti atliekami šie vaizdinimo tyrimai:

Ultragarsinis tyrimas. Ultragarsinis tyrimas yra saugus ir neinvazinis tyrimo metodas, jo metu nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė, o aukšto dažnio mechaninės (garso) bangos. Šiuo tyrimo metodu gali būti įvertinti vidaus organai (kepenys, blužnis, kasa, antinksčiai, inkstai, šlapimo pūslė ir kt.), limfmazgiai, minkštieji audiniai, kraujagyslės. Norint įvertinti vidaus organus, pacientas turi būti nevalgęs bent 8 val. iki tyrimo. Tiriant paviršines struktūras (skydliaukė, krūtys, paviršiniai limfmazgiai), specialaus pasiruošimo nereikia. Tyrimo trukmė priklauso nuo jo apimties, pvz.: vidaus organų ultragarsinis tyrimas paprastai užtrunka 15 – 30 min.

Šio tyrimo metodo kontrolėje realiuoju laiku patogu atlikti minimaliai intervencines diagnostines (punkcijos, aspiracijos, biopsijos) ir gydomąsias procedūras (drenavimai, židininių pakitimų destrukcijos).

Krūtinės ląstos rentgenografija. Šio tyrimo metu naudojant rentgeno spindulius (jonizuojanti spinduliuotė) gaunami krūtinės ląstos vaizdai, kuriuose galima įvertinti plaučius, širdį, didžiąsias arterijas, šonkaulius, diafragmą ar tarpuplautį. Sergant kraujo ligomis krūtinės ląstos rentgeno tyrimai gali padėti įvertinti ligos išplitimą į tarpuplaučio limfmazgius, plaučius. Krūtinės ląstos rentgenografija taip pat atliekam norint diagnozuoti plaučių uždegimą, kuris gali atsirasti dėl padidėjusio pacientų imlumo infekcijoms. Palyginus su kompiuterine tomografija, rentgeninis tyrimas yra pigesnis, sukelia mažesnę apšvitą pacientui, tačiau mažiau tikslus ir išsamus nei kompiuterinė tomografija.

Krūtinės ląstos rentgeno tyrimas yra trumpai trunkantis tyrimas, nereikalaujantis ypatingo pasiruošimo.

Kompiuterinė tomografija (KT). Tai yra neinvazinis tyrimas, kurio metu naudojant rentgeno spindulius gaunami labai išsamūs ir tikslūs įvairių organizmo vietų vaizdai. KT nuo įprastinio rentgeno tyrimo skiriasi tuo, kad kompiuterinės tomografijos metu gaunama daug (nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių) ašinių organizmo vaizdų (pjūvių), kurie vėliau kompiuteryje gali būti apdorojami (išgaunami vaizdai kitose plokštumose, trimačiai vaizdai). Kompiuterinė tomografija gali padėti įvertinti paviršinių ir giliųjų (krūtinės ląstoje, pilve, dubenyje) limfmazgių padidėjimą ar pakitimus, ligos išplitimą vidaus organuose, minkštuosiuose audiniuose, kauluose.

Norint įvertinti kraujo ligos išplitimą, dažniausiai nuskenuojamas visas kūnas (kaklas, krūtinės ląsta, pilvas ir dubuo). Paprastai taikomas peroralinis (per burną) ir intraveninis (kontrastinė medžiaga suleidžiama į veną) kontrastavimas. Kontrastavimui naudojamos specializuotos kontrastinės medžiagos turinčios jodo, kad išryškinti tam tikras struktūras, patologinius pakitimus. Prieš šį tyrimą rizikos grupės pacientams turi būti įvertinta inkstų funkciją. Prieš tyrimą rekomenduojama būti kelias valandas nevalgius. Pats tyrimas užtrunka nuo kelių iki keliolikos minučių.

KT yra ypatingai svarbus tyrimas net tik diagnostikoje, bet ir planuojant spindulinį ar operacinį gydymą.

Magnetinis rezonansas (MRT). Tai yra neinvanzinis tyrimo metodas, kurio metu gaunami detalūs vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdai, panašūs kaip ir KT, tik šiuo atveju netaikoma jonizuojanti spinduliuotė. Stipraus magnetinio lauko poveikyje organizme esantys vandenilio protonai (branduoliai) yra paveikiami tam tikro dažnio radijo bangomis. Tokie paveikti protonai pereina į nestabilią aukštesnio energetinio lygmens būseną. Vandenilio protonams grįžtant į pirminę būseną, jie išspinduliuoja radijo bangas, kurios yra registruojamos ir šitaip sukuriamas detalus audinių vaizdas.

Šiuo tyrimo metodu gali būti įvertinti limfmazgiai, vidaus organai, minkštieji audiniai, kaulai. Tai puikus tyrimo metodas norint įvertinti ligos išplitimą ar jos komplikacijas smegenyse. MRT daugelyje atveju būna jautresnis nei KT, tačiau yra brangesnis ir užtrunka ilgiau (30-60 min. viena anatominė sritis, pvz.: dubuo). Neretai atliekant MRT taikomas intraveninis kontrastavimas pritaikant specializuotas gadolinio (retasis žemės metalas) turinčias kontrastines medžiagas. Šios kontrastinės medžiagos pašalines reakcijas sukelia itin retai. Prieš šį tyrimą rizikos grupės pacientams turi būti įvertinta inkstų funkciją. Daugelyje atveju MRT tyrimams specialiai ruoštis nereikia.

Kadangi tyrimo metu naudojamas stiprus magnetinis laukas, nerekomenduojama į tyrimo patalpą ateiti su metaliniais (feromagnetiniais) daiktais. Prieš tyrimą gydytojui būtina pasakyti apie bet kokius metalo turinčius daiktus organizme, pvz.: svetimkūnius, klausos aparatus, širdies stimuliatorius, ortopedinę įrangą (dirbtinius sąnarius, varžtus) ar metalines chirurgines priemones (kabutes).

Pozitronų emisijos tomografija. Šiuo metu PET kombinuojamas kartu su KT ar MRT tyrimais, nes PET erdvinė skiriamoji geba yra ribota. PET vaizduose matomas organų, audinių, patologinių pakitimų metabolinis aktyvumas (funkcija), KT ar MRT vaizduose – anatomija. Abiejų tyrimų vaizdai yra suliejami. Tai veiksmingas tyrimo metodas vertinant kai kurių kraujo vėžio tipų išplitimą, pvz.: limfomų. Tyrimo metu naudojamos radioaktyviu fluoru (F-18, skilimo pusperiodis ~110 min.) žymėtos gliukozės, vadinamos fluor-2-deoksi-D-gliukoze (FDG), molekulės, kurios prieš tyrimą suleidžiamos į veną. Suleidus šią medžiagą, iki skenavimo pradžios pacientas turi 30-60 minučių ramiai pagulėti. Pats skenavimas dar užtrunka iki 30 min. Tyrimo metu gaunami vaizdai, kuriuose matomos organizmo vietos, kuriose sunaudojama daugiausiai gliukozės ir vyksta intensyviausia medžiagų apykaita. Kadangi vėžio ląstelės dėl intensyesnės medžiagų apykaitos sunaudoja daugiau gliukozės nei aplinkiniai sveiki audiniai, tai šio tyrimo metu galima nustatyti organizme esančias vėžines ląsteles. Tyrimas gali būti taikomas siekiant įvertinti patologinių pakitimų atsaką į gydymą, ligos atsinaujinimą.