Tapk nariu

Jei norite tapti asociacijos „Kraujas“ nariu, užpildykite žemiau esančią formą. Tapdami bendrijos „Kraujas“ nariu, Jūs gausite pranešimus apie bendrijos veiklas, naujienas ir renginius.







Please leave this field empty.

Onkopsichologės patarimai, kaip elgtis COVID-19 protrūkio metu

2020 05 13

Padidėjęs sergančiųjų COVID-19 kiekis sukėlė didelį susirūpinimą ir daugelį šalių paskatino imtis priemonių viruso plitimui stabdyti. Siekiant išvengti užkrato plitimo šios priemonės daugelyje šalių yra labai griežtos ir apima socialinį atsiribojimą ir darbą iš namų karantino ar saviizliacijos sąlygomis.

Kiekvieną dieną gaunama informacija padidina visuomenės, ypač mielomos ir AL amiloidozės pacientų, kurie šio koronaviruso protrūkio metu gali jaustis ypač pažeidžiami, susirūpinimą ir baimę. Negalime pamiršti, kad vėžiu sergantys pacientai, ypač tie, kuriems šiuo metu taikomas gydymas, turi susilpnėjusią imuninę sistemą, todėl jiems kyla didesnė infekcijos rizika ir išauga tikimybė užsikrėsti koronavirusu.

Dėl apribojimų, kurių ėmėsi šalys, siekdamos užkirsti kelią ligų plitimui, pavyzdžiui, karantino, susiklosčiusi padėtis ilgam laikui pakeis žmonių įpročius. Šis laikotarpis gali būti sudėtingas ir sukelti neigiamų minčių, baimę ar nerimą. Yra žinoma, kad kai kuriose šalyse karantinas truks mėnesį ar ilgiau, tačiau vis dar nėra aišku, kiek laiko šie apribojimai bus taikomi. Todėl dabar kaip niekad svarbu pasirūpinti savo fizine ir psichine sveikata.

Padedami onkopsichologės Fátima Castaño, tarptautinė organizacija „Myeloma Patients Europe“ (MPE) pateikia keletą patarimų, kurie padės jums saviizoliacijos metu.

  1. Skirkite laiko susitvarkyti namų aplinką, kad ši būtų jauki ir atpalaiduojanti. Taip pat imkitės kitos veiklos, kuri padėtų atsipalaiduoti ir sumažinti stresą: skaitykite knygas, klausykitės muzikos ir užsiimkite kita mėgstama veikla.
  2. Įprastos rutinos laikymasis arba naujų įpročių susikūrimas padės jums išlikti sveikam ir laimingam. Pasistenkite, kad į jūsų rutiną įeitų sveiki įpročiai, kaip visavertė mityba, pakankamai poilsio, fizinis aktyvumas ir mėgavimasis laisvalaikiu.
  3. Nepraleiskite visos dienos namuose su pižama! Net jeigu nereikia išeiti iš namų kaip anksčiau, tai nereiškia, kad negalite dienos pradėti įprastai. Tai neleis nutolti nuo kasdienių įpročių ir išorinio pasaulio bei paskatins pozityvų mąstymą ir produktyvumą.
  4. Jei šiuo laikotarpiu turite galimybę dirbti namuose, atskirkite zoną, kurioje dirbsite, nuo tų, kuriose mėgausitės laisvalaikiu ar ilsėsitės. Įsirenkite „namų biurą“ su visa esančia reikalinga įranga, kad atliktumėte darbus kaip įprasta. Galite laisvą kambarį ar atskirą namų kampą paversti darbo zona. Pabandykite darbo zoną atskirti nuo tos, kurioje leidžiate laisvalaikį, kad taip pat turėtumėte erdvės pailsėti ir atsipalaiduoti po darbo dienos.
  5. Saviizoliacija ir fizinis atstumas gali sukelti vienišumo jausmą, todėl svarbu jį atpažinti, kad neatsiribotumėte ir nenutoltumėte nuo įprasto gyvenimo ir išorinio pasaulio. Nors fizinis buvimas su draugais, šeima ir artimaisiais yra apribotas, laimei, yra kitų būdų palaikyti ryšį. Susiplanuokite vaizdo skambučius, telefoninius pokalbius, palaikykite kontaktą elektroniniu paštu bei žinutėmis. Jei esate įpratę dirbti biure, dirbdami namuose galite jaustis izoliuoti. Susiplanuokite telefoninius pokalbius ar vaizdo skambučius su savo komanda, kolegomis, viršininku ar partneriais, kad ir toliau jaustumėtės savo darbo aplinkos dalimi.
  6. Informacijos kiekis apie koronaviruso protrūkį, skleidžiamas savivaldybių, vyriausybės ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų per žinias ir žiniasklaidoje, gali paskatinti negatyvias mintis, baimę, nerimą ar paskatinti pulti į neviltį. Jei pastebite, kad taip yra, pabandykite apriboti gaunamos informacijos apie ligos protrūkį kiekį. Protingai naudokite informacijos šaltinius, galite apriboti laiką, kurį praleidžiate socialinėje erdvėje ar internete, stebėdami naujienas apie protrūkį. Nors ir svarbu išlikti informuotam, per didelis informacijos kiekis gali turėti neigiamos įtakos jūsų kasdieniam gyvenimui ir gerai savijautai.
  7. Gali būti, kad šiomis dienomis jūsų gydytojas jums pasiūlys pakeisti gydymą. Gali būti siūloma pakoreguoti gydymo grafiką ar pakeisti medikamentus. Tai gali jus sutrikdyti ir sukelti abejonių dėl tokių pokyčių. Galite sunerimti dėl šalutinio poveikio pokyčių ar naujos programos veiksmingumo. Atminkite, kad jei jūsų sveikatos priežiūros specialistas rekomendavo pakoreguoti gydymą, tai padės apsaugoti jus ir jūsų sveikatą šiuo metu, kai esate ypač pažeidžiamas. Tikėtina, kad šie pakeitimai buvo padaryti siekiant palaikyti jūsų imuninę sistemą ir sumažinti infekcijos riziką. Jei per tą laiką ir toliau nerimaujate ar esate susirūpinę dėl savo esamo gydymo plano, kiek įmanoma greičiau pasitarkite su gydytoju, kad suprastumėte šių pokyčių poreikį, ir dalyvaukite priimant sprendimus dėl jūsų gydymo eigos.
  8. Netgi šio protrūkio metu pagal jūsų asmeninį priežiūros planą jums gali tekti vykti į ligoninę arba apsilankyti pas gydytoją. Neišvengiamai gali kilti susirūpinimas dėl tikimybės užsikrėsti vizito metu. Pasikalbėkite su gydytoju, ar jūsų vizitas būtinas, galbūt galima jį atidėti arba surengti konsultaciją kitu būdu, pavyzdžiui, telefonu ar virtualiai. Jei nėra galimybės atidėti vizito, laikykitės visų nurodymų, susijusių su infekcijos rizikos sumažinimu, vykdami į ligoninę ir iš jos. Atminkite, kad svarbius sprendimus dėl gydymo priimate jūs, tačiau šiuo metu lengva prarasti kontrolę – jei jaudinatės dėl to, kaip koronavirusas gali paveikti jūsų gydymą ar sveikatą, turėtumėte pasikalbėti su savo gydytoju ir sveikatos priežiūros specialistu, kad gautumėte visą informaciją ir galėtumėte dalyvauti priimant sprendimus dėl gydymo eigos.
  9. Stenkitės išlikti pozityvūs. Remiantis tyrimais žinoma, kad teigiamos mintys gali padėti sumažinti nerimą ir beviltiškumo jausmą. Pabandykite negalvoti apie blogiausia ar apie situacijas, kurios galėtų baigtis neigiamai. Vadovaukitės šiais patarimais, kad išliktumėte saugūs šiuo sudėtingu metu.

Užsisakyk naujienlaiškį

Partneriai