Patarimai mielomos pacientams dėl COVID-19 infekcijos

2020 04 02

PATARIMAI MIELOMINE LIGA SERGANTIEMS PACIENTAMS DĖL COVID-19 (KORONAVIRUSO) INFEKCIJOS PROTRŪKIO

Atsisiųsti patarimus.

Naujojo koronaviruso ir jo sukeltos COVID-19 ligos pandemija kelia nerimą bei didelį susirūpinimą visame pasaulyje. Ši situacija tampa tikru iššūkiu sveikatos priežiūros specialistams ir kelia daugybę klausimų pacientams, ypatingai sergantiems lėtinėmis ligomis ir gaunantiems ilgalaikį gydymą. Šiuo metu nėra pakankamai patikimų duomenų apie šią infekciją, tačiau pateikiame naujausias ekspertų išvadas ir rekomendacijas pacientams sergantiems mielomine liga (mieloma, daugine mieloma) susijusias su COVID-19 protrūkiu.

Kas yra koronavirusas?

Naujasis koronavirusas, kitaip žinomas kaip SARS-CoV-2, yra virusas, atsiradęs 2019 m. gruodžio mėn. Uhane, Kinijoje. Jis sukelia ligą, vadinamą COVID-19, kuri gali pasireikšti įvairiais viršutinių kvėpavimo takų infekcijai būdingais simptomais: sloga, gerklės skausmu, karščiavimu, kosuliu, dusuliu ar krūtinės skausmu. Ligos eiga gali būti labai įvairi, pradedant paprastu peršalimu, baigiant sunkiu kvėpavimo sistemos nepakankamumu. Kadangi, virusas nestabdomai plinta visame pasaulyje, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šią infekciją paskelbė pandemija.

Infekcijos perdavimas ir plitimas.

Įprastinis naujojo koronaviruso perdavimo būdas yra sąlytis su užsikrėtusiųjų asmenų oro lašeliais, kurie į aplinką patenka kosint, čiaudint ar tiesiog kalbant. Žmonės taip pat gali užsikrėsti SARS-CoV-2 palietę paviršių ar daiktą, ant kurio yra virusų, o vėliau palietę burną, akis ar nosį. Naujasis koronavirusas taip pat gali būti aptinkamas virškinimo trakte, seilėse ir šlapime, tačiau šie galimo perdavimo būdai šiuo metu yra tiriami. Kadangi šis virusas yra naujas, niekas neturi įgyto imuniteto (išskyrus jau persirgusius ir pasveikusius), tai reiškia, kad visa žmonių populiacija yra linkusi į infekciją.

Simptomai.

Įprasti COVID-19 simptomai prasideda praėjus 2–14 dienų po susidūrimo su virusu. Pagrindiniai simptomai yra nespecifiniai ir būdingi kitoms virusinėms infekcijoms, tokioms kaip sezoninis gripas: gerklės skausmas, karščiavimas, kosulys, krūtinės skausmas ar dusulys. Neretai žmogų kamuoja galvos skausmas, mialgija (raumenų skausmas) ar artralgija (sąnarių skausmas), šaltkrėtis, vėmimas ir nosies užgulimas. Retesni simptomai yra viduriavimas, kraujas skrepliuose.

Maždaug 80 proc. COVID-19 užsikrėtusių pacientų ligos eiga yra besimptomė arba lengva. Likusieji pacientai serga sunkiau, jų gydymui gali prireikti deguonies terapijos ar dirbtinės plaučių ventiliacijos.

Diagnostika.

COVID-19 infekcija tiksliausiai diagnozuojama atlikus molekulinės diagnostikos tyrimą (PGR) su medžiaga paimta iš nosiaryklės. Virusą galima aptikti ir imunologiniais tyrimais, ieškant antikūnų prieš virusą paciento kraujyje, tačiau šių tyrimų tikslumas nusileidžia PGR metodui, todėl jie negali būti naudojami diagnozės patvirtinimui.

Gydymas.

Specifinio antivirusinio gydymo nėra. Šia infekcija sergantiems pacientams yra taikomas simptominis gydymas (skysčiai, karščiavimo mažinimas ir pan.). Priklausomai nuo bendros paciento būklės ir ligos eigos, pacientai gali būti gydomi namuose arba ligoninėje.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Suaugusiųjų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra patvirtintos COVID-19 gydymo gairės, kuriose numatyta, kad pacientams sergantiems sunkia infekcijos forma gali būti skiriamas specifinis gydymas gydytojų konsiliumo (į kurio sudėtį įeina gydytojas anesteziologas–reanimatologas, infekcinių ligų gydytojas ar gydytojas pulmonologas ir prireikus kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai) sprendimu, esant paciento ar jo atstovo raštiškam sutikimui.

Sunkios COVID-19 infekcijos rizikos veiksniai.

Šiai dienai nustatyti veiksniai, bloginantys sergančiųjų žmonių prognozę yra vyresnis amžius, rūkymas, lėtinės ligos (lėtinė plaučių liga, arterinė hipertenzija ir pan.), antrinės infekcijos bei nuslopinta imuninė sistema. Deja, kol kas tikslūs rizikos veiksniai nėra nustatyti dėl duomenų stokos.

Ar mielomos pacientams yra didesnė COVID-19 rizika?

Kadangi COVID-19 protrūkis yra naujas, nėra daug informacijos apie tai, kaip šis virusas veikia onkologinius pacientus. Pacientai, sergantys piktybine kraujo liga, pavyzdžiui, mieloma, gali būti ypač pažeidžiami, nes jų imuninę sistemą jau susilpnina onkologinė liga ir jos gydymas, įskaitant kaulų čiulpų transplantaciją, chemoterapiją ir spindulinę terapiją.

Primename, kad iki š.m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikoje yra paskelbtas karantinas. Pacientai, sergantys mieloma, raginami imtis atsakingų saviizoliacijos priemonių: vengti bet kokių socialinių kontaktų ir laikytis griežto karantino, sekti kitas LR Sveikatos apsaugos ministerijos bei gydančio hematologo rekomendacijas.

Vėžiu sergančių asmenų šeimos nariai ir globėjai turėtų imtis tinkamų ypatingų atsargumo priemonių, kad išvengtų infekcijos perdavimo asmeniui sergančiam onkologine liga.

Ką daryti, jei šiuo metu Jums suplanuotas vizitas ligoninėje/poliklinikoje?

Šio COVID karantino metu VULSK gydytojai hematologai atsakingai vertina situaciją ir užtikrina visą mielomos pacientams reikalingą priežiūrą. Medicinos personalas prieš kiekvieną artėjantį, iš anksto numatytą paciento vizitą paskambina pacientui ir aptaria visus klausimus bei  tolesnius  paciento veiksmus.

Jeigu Jums reikia vykti į gydymo įstaigą, stenkitės kuo labiau mažinti vizito trukmę joje.

Ką daryti, jei atsirado COVID-19 būdingi simptomai?

Būtinai pasikonsultuokite su gydytoju atsiradus bet kokiems COVID-19 infekcijai būdingiems simptomams. Labai svarbu, kad pacientai savarankiškai nevyktų į gydymo įstaigas, o pirmiausia susisiektų su gydytoju telefonu ar el. paštu ir pasitartų.

Remiantis naujausiomis LR sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, visi pacientai, kuriems pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai ir nėra kitos, jų paaiškinančios, priežasties, gali būti tiriami dėl COVID-19 infekcijos.

Naujausia ir aktualiausia informacija pateikiama LR sveikatos apsaugos ministerijos interneto puslapyje.

Ką daryti, jei sergate mieloma ir užsikrėtėte koronavirusu ar COVID-19?

• Jei pajutote COVID-19 infekcijai būdingus simptomus ar turėjote kontaktą su žmogumi, kuriam patvirtinta koronavirusinė infekcija, kreipkitės trumpuoju numeriu 1808.
• Informuokite savo gydytoją hematologą telefonu ar el. paštu. Nevažiuokite į ligoninę, jei to nenurodo jūsų gydytojas.
• Nenutraukite gydymo, nebent to paprašytų jūsų hematologas, tačiau nuolat informuokite gydytoją hematologą apie savo sveikatos būklę, kadangi prireikus, gydymas gali būti koreguojamas.
• Jei pasireiškus COVID-19 ligos simptomams, jūs kreipiatės į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, būtinai informuokite medicinos personalą apie tai, jog sergate mielomine liga ir praneškite apie visus vartojamus vaistus.

Koronavirusinės infekcijos profilaktika mielomos pacientams.

Kadangi COVID-19 infekcijai nėra specifinio gydymo ar vakcinos, geriausias būdas jos išvengti yra ligos prevencija. Siekdami išvengti COVID-19 infekcijos, laikykitės visų karantino rekomendacijų bei tinkamos higienos taisyklių, kurias siūlo SAM, sveikatos priežiūros institucijos ir gydytojas.

Mielomine liga sergantys asmenys raginami būti ypač atsargiais ir laikytis pateiktų rekomendacijų, siekiant išvengti užsikrėtimo ir infekcijos plitimo rizikos.

Bendros rekomendacijos:

• Venkite bet kokių socialinių kontaktų, jei tai neįmanoma – laikykitės 1,5-2 m atstumo nuo kitų asmenų.
• Venkite apsikabinimų, bučiavimosi ar rankos paspaudimo su kitais, netgi artimais asmenimis.
• Nelieskite savo veido (akių, nosies ar burnos) neplautomis rankomis.
• Dažnai ir bent 20 sekundžių plaukite rankas muilu ir vandeniu, ypač eidami į vonios kambarį, pasinaudoję viešuoju transportu, prieš valgant, po nosies higienos, kosulio ar čiaudulio. Gali būti naudojamas ir dezinfekcinis skystis  su alkoholiu (ne mažiau 60 %), bet jis mažiau veiksmingas.
• Nosies higienai naudokite vienkartines priemones, kurias iš karto išmeskite.
• Venkite išeiti iš namų be būtinos priežasties, nesilankykite viešose vietose.
• Jeigu jaučiate viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymius, susisiekite su savo gydytoju ir pasiteiraukite dėl artėjančio vizito, kadangi jis gali būti atšauktas arba nukeltas.
• Čiaudėkite ar kosėkite prisidengę alkūne ar dilbiu. Šnirpškite nosį į vienkartines nosinaites, pasinaudoję jomis iškart išmeskite.
• Jei įmanoma, dirbkite nuotoliniu būdu, iš namų.

Specifinės rekomendacijos daugine mieloma sergantiems pacientams.

• Jeigu per paskutiniuosius metus jums buvo atlikta autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija (auto-KKLT), šiuo metu gydymas tęsiamas namuose ir nejaučiate jokių koronavirusinei infekcijai būdingų simptomų, nieko papildomai daryti nereikia. Likite namuose, vadovaukitės bendromis prevencinėmis rekomendacijomis ir dėl tolimesnio gydymo konsultuokitės su savo gydytoju.
• Jeigu šiuo metu esate remisijoje ir turite suplanuotą auto-KKLT – pasikonsultuokite su gydančiu hematologu dėl galimo procedūros nukėlimo.
• Jeigu pradėjote auto-KKLT ląstelių mobilizacijos etapą – konsultuokitės su gydančiu hematologu dėl tolimesnės gydymo strategijos ir sprendimų.
• Jeigu jums diagnozuota rusenanti dauginė mieloma jokių papildomų priemonių imtis nereikia. Laikykitės visų bendrųjų karantino principų ir prevencinių rekomendacijų.
• Jeigu gydytojas nėra nurodęs vartoti antibiotikų, jų vartoti nereikia, kadangi jie neveikia virusinių infekcijų sukėlėjų.
• Nevartokite nesteroidinių priešuždegiminių vaistų (ibuprofeno, naproxeno) dėl inkstų pažeidimo rizikos.
• Jeigu vartojate gliukokortikoidus (deksametazonas, prednizolonas) turėtumėte pasitarti su gydytoju hematologu apie vartojimo tęsimą ar nutraukimą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė gaires, kuriose rekomenduojama nevartoti steroidų gydant sunkią COVID-19 infekciją, tačiau ši rekomendacija buvo pagrįsta radiniais susijusiais su sunkia COVID-19 liga. Steroidai yra svarbi daugelio mielomų gydymo dalis, todėl turėtumėte pasitarti su savo gydytoju apie jų tęsimo riziką ir naudą.
• Nevartokite antivirusinių vaistų (aciclovir, valciclovir) siekdami apsisaugoti nuo koronaviruso. Šie preparatai veikia visai kitus virusus ir neapsaugo nuo COVID-19 ligos. Jeigu šiuos vaistus vartojate kitų virusinių infekcijų profilaktikai (pvz. herpes zooster) – jų nutraukti nereikia.

Apibendrinant, mielomine liga sergantys pacientai turėtų ypatingai griežtai laikytis bendrųjų rekomendacijų, likti namuose ir vengti socialinių kontaktų. Bet kokia informacija apie su koronavirusu susijusius veiksnius, vaistus ir gydymo metodus turėtų būti vertinama itin atsargiai, kadangi virusas yra naujas ir duomenų šiai dienai yra labai mažai. Bet kokie gydymo strategijos pokyčiai pirmiausia turėtų būti nuodugniai aptarti su gydančiu hematologu.