Fizinis aktyvumas yra svarbus kiekvienam žmogui, siekiant stiprinti savo sveikatą, organizmą ir gerinti gyvenimo kokybę. Atlikti tyrimai rodo, jog aktyvių žmonių gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei tų, kurie renkasi pasyvų gyvenimo būdą, o žmonės palaikantys normalų kūno svorį (t.y. neturintys viršsvorio), valgantys subalansuotą, visavertį maistą bei užsiimantys reguliaria fizine veikla ilgiau išlieka sveiki ir išvengia daugelio ligų rizikos. Be to, fizinis aktyvumas suteikia žvalumo, gerina nuotaiką, padeda įveikti stresą.

Remiantis portalo „British Journal of Sports Medicine“ informacija, reguliari fizinė veikla pagerino pacientų, kuriems buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija, savijautą ir organizmo būklę, pagreitino jų sveikimo procesą. Pacientams, kuriems buvo taikytas gydymas radioterapija arba didelių dozių chemoterapija, fizinė veikla padėjo sumažinti psichologinį distresą ir nuovargį. Buvo pastebėta, jog tie pacientai, kurie gydymosi metu užsiima fizine veikla, patiria mažiau šalutinių reiškinių. Be kita ko, teigiama, jog reguliari fizinė veikla gali padėti sustiprinti imuninę sistemą.

Atkreipkite dėmesį, jog pasyvus gyvenimo būdas silpnina kūną ir raumenų jėgą, mažina judesių amplitudę, fizinio krūvio toleravimą, todėl net ir susirgus onkologine liga, gydymosi metu ir po jo rekomenduojama išlikti fiziškai aktyviu, pasirenkant adekvatų ir saugų krūvį.

Fizinio aktyvumo nauda:

• Padeda išlaikyti arba pagerina asmens fizines galimybes.
• Pagerina koordinaciją, sumažina griuvimo ir kaulų lūžių riziką.
• Apsaugo raumenis nuo nusilpimo.
• Sumažina širdies ligų riziką.
• Mažina osteoporozės riziką.
• Gerina kraujo apytaką ir mažina kraujo krešulių riziką.
• Suteikia galimybę būti mažiau priklausomu nuo kitų žmonių pagalbos kasdienėje veikloje ir buityje.
• Suteikia daugiau pasitikėjimo savimi.
• Mažesnė nervingumo ir depresijos tikimybė.
• Sumažina pykinimą, šleikštulį.
• Leidžia laisviau bendrauti, socializuotis.
• Sumažina nuovargį.
• Padeda kontroliuoti kūno svorį.
• Pagerina gyvenimo kokybę.

Kada yra reikalinga reabilitacija, kineziterapija sergant onkologine liga?

Reabilitacinio gydymo, kineziterapeuto pagrindinis tikslas dirbant su asmeniu, sergančiu onkologine liga – atstatyti ir/ arba pagerinti judėjimo funkcijas bei gyvenimo kokybę.

• Kineziterapeuto pagalba onkologinio gydymo procese naudinga atsiradus/esant:
• Įvairaus pobūdžio skausmams.
• Bendram silpnumai, padidintam nuovargiui, energijos sumažėjimui.
• Raumenų silpnumui.
• Sąnarių/ kaulinių ar kitų struktūrų deformacijoms.
• Traumoms.
• Judėjimo/judesio funkcijų susilpnėjimui / praradimui.
• Autonominės nervų sistemos sutrikimams.
• Centrinės ir periferinės nervų sistemos sutrikimams.
• Ataksijai – neurologiniam požymiui, susidedančiam iš valingos raumenų koordinacijos nebuvimo.
• Priešoperaciniam/ pooperacinis perioduose.
• Kitiems sutrikimams, ypatingai jeigu jie susiję su griaučių – raumenų sistema, bendru fizinio krūvio netoleravimu.

Fiziologinis kūno atsakas į judėjimą:

• Pagreitinami energijos gamybos procesai.
• Sumažinamas nuovargio simptomų greitas pasireiškimas.
• Pagerinama bendroji funkcinė savijauta.
• Pagerinama raumenų jėga bei ištvermė.
• Išlaikomas kaulinių struktūrų tvirtumas, sumažinama osteoporozės sirgimo rizika.
• Pagerinama pusiausvyra ir koordinacija, kas sumažina kritimų riziką ir prevenciškai veikia prieš kaulų lūžių, traumų įvykimą.
• Koreguojamas svorio kitimas.
• Pagerinama kraujotaka apatinėse galūnėse taip sumažinama rizika kraujo krešulių susidarymui.
• Sumažinami nerimo ir depresijos atsiradimui turintys įtakos veiksniai.

Rekomendacijos fiziniam aktyvumui

150 min per savaitę užsiimant vidutinio intensyvumo aerobiniu fiziniu aktyvumu.

Krūvio dozavimas:

• Pagal širdies susitraukimų dažnį (pulsą):

Vidutinės aerobinės veiklos pulso intervalai 60 – 70% (50 – 60% pradedantiesiems) nuo maksimalaus širdies susitraukimo dažnio (maxŠSD):

• Treniruojamos zonos HR = RHR + (0,6 * (maxHR – RHR))

–        maxHR (maximalus širdies susitraukimų dažnis) = 220 – (amžius)

–        RHR (ramybės širdies susitraukimų dažnis)

PVZ.: treniruojama zona 60 – 80 % 35 metų žmogaus su 70 k/min RHR yra [139 – 162] k/min.

• Kvėpavimo dažnį:

–        Per mažas: jei nejaučiamas joks pokytis kvėpavimo intensyvume (pvz. galima net dainuoti).

–        Per didelis: jei atsiranda dusimas ir gaudymas oro (neįmanoma palaikyti nenutrūkstamo pokalbio su šalia esančiu pašnekovu).

Tinkamas – jaučiamas gilus, paintensyvėjęs įkvėpimas ir iškvėpimas, tačiau vis dar įmanoma nenutrūkstamai kalbėtis nesustojus.

Parengta remiantis kineziterapijos klinikos „Aktyvus judėjimas“ informacija.