Tapk nariu

Jei norite tapti asociacijos „Kraujas“ nariu, užpildykite žemiau esančią formą. Tapdami bendrijos „Kraujas“ nariu, Jūs gausite pranešimus apie bendrijos veiklas, naujienas ir renginius.







Please leave this field empty.

Patarimai sergantiems LML dėl COVID-19 infekcijos

2020 03 31

Nėra duomenų apie didesnę riziką susirgti COVID-19 virusine infekcija žmonėms, sergantiems LML ir gydomiems TKI. Rizika, susijusi su COVID-19 infekcija, neturėtų daryti įtakos ligos gydymo strategijai ir klinikiniams sprendimams.

PATARIMAI ŽMONĖMS, SERGANTIEMS LĖTINE MIELOLEUKEMIJA, DĖL COVID-19 (KORONAVIRUSO) INFEKCIJOS PROTRŪKIO

Atsisiųsti patarimus.

Naujojo koronaviruso ir jo sukeltos COVID-19 ligos pandemija kelia nerimą bei didelį susirūpinimą visame pasaulyje. Ši situacija tampa tikru iššūkiu sveikatos priežiūros specialistams ir kelia daugybę klausimų pacientams, ypatingai gaunantiems ilgalaikį gydymą. Šiuo metu nėra daug patikimų duomenų apie šią infekciją, tačiau pateikiame naujausias ekspertų išvadas ir rekomendacijas pacientams sergantiems lėtine mieloleukemija (LML) susijusias su COVID-19 protrūkiu.

Kas yra koronavirusas?

SARS-Cov 2 yra naujas koronavirusas priklausantis didelei koronavirusų (CoV) šeimai. Šis virusas atsirado 2019 m. gruodžio mėn. Uhane, Kinijoje. Jis sukelia ligą, vadinamą COVID-19, kuri gali pasireikšti įvairiais viršutinių kvėpavimo takų infekcijai būdingais simptomais – sloga, gerklės skausmu, karščiavimu, kosuliu, dusuliu ar krūtinės skausmu. Ligos eiga gali būti labai įvairi, pradedant paprastu peršalimu, baigiant sunkiu kvėpavimo sistemos nepakankamumu, todėl svarbu ankstyva diagnostika ir sergančiojo priežiūra. Kadangi, virusas nestabdomai plinta visame pasaulyje, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šią infekciją paskelbė pandemija.

Infekcijos perdavimas ir plitimas.

Įprastinis naujojo koronaviruso perdavimo būdas yra sąlytis su užsikrėtusiųjų asmenų oro lašeliais, kurie į aplinką patenka kosint, čiaudint ar tiesiog kalbant. Žmonės taip pat gali užsikrėsti SARS-CoV-2 palietę paviršių ar daiktą, ant kurio yra virusų, o vėliau palietę burną, akis ar nosį. Naujasis koronavirusas taip pat gali būti aptinkamas virškinimo trakte, seilėse ir šlapime, tačiau šie galimo perdavimo būdai šiuo metu yra tiriami.

Simptomai.

COVID-19 simptomai gali pasireikšti praėjus 2–14 dienų po susidūrimo su koronavirusu. Pagrindiniai simptomai yra nespecifiniai ir būdingi kitoms virusinėms infekcijoms, tokioms kaip sezoninis gripas: gerklės skausmas, karščiavimas, kosulys, krūtinės skausmas ar dusulys.

Maždaug 80 proc. COVID-19 užsikrėtusių pacientų ligos eiga yra besimptomė arba lengva. Sunki eiga būdinga maždaug 15 proc. atvejų (pvz.: plaučių uždegimas), ypatingai sunki sudaro apie 5 proc. atvejų (pvz.: ūminio kvėpavimo distreso sindromas, inkstų pažeidimas, dauginis organų nepakankamumas ar net mirtis). 2020 m. kovo 5 d. PSO paskelbė, kad mirtingumas nuo šios ligos visame pasaulyje siekia apie 3,4 proc. Lengvos formos infekcija sergantys pacientai savaime pasveiksta per maždaug 2 savaites.

Diagnostika.

COVID-19 infekcija tiksliausiai diagnozuojama atlikus molekulinės diagnostikos tyrimą (PGR) su medžiaga paimta iš nosiaryklės. Virusą galima aptikti ir imunologiniais tyrimais, ieškant antikūnų prieš virusą paciento kraujyje, tačiau šių tyrimų tikslumas nusileidžia PGR metodui, todėl jie negali būti naudojami diagnozės patvirtinimui.

Gydymas.

Specifinio antivirusinio gydymo nėra. Šia infekcija sergantiems pacientams yra taikomas simptominis gydymas (skysčiai, karščiavimo mažinimas ir pan.). Priklausomai nuo bendros paciento būklės ir ligos eigos, pacientai gali būti gydomi namuose arba ligoninėje.

Sunkios COVID-19 infekcijos rizikos veiksniai.

Šiai dienai nustatyti veiksniai, bloginantys sergančiųjų žmonių prognozę yra vyresnis amžius, rūkymas, lėtinės ligos (lėtinė plaučių liga, arterinė hipertenzija ir pan.), antrinės infekcijos bei nuslopinta imuninė sistema. Deja, kol kas tikslūs rizikos veiksniai nėra nustatyti dėl duomenų stokos.

Ar LML pacientams yra didesnė COVID-19 rizika?

Nėra pakankamai duomenų apie COVID-19 infekcijos eigą LML sergantiems pacientams, gydomiems tirozinkinazės inhibitoriais (TKI), tačiau remiantis turimais duomenimis, LML pacientams užsikrėsti COVID-19 virusine infekcija rizika yra tokia pati, kaip sveikiems žmonėms. Tiek leukemija, tiek gydymas TKI nesukelia kliniškai reikšmingo imuninės sistemos slopinimo, tačiau COVID-19 infekcija gali pasireikšti įvairaus sunkumo formomis, priklausomai nuo bendros paciento būklės ir gretutinių ligų. Dėl šios priežasties LML pacientams rekomenduojama vengti bet kokių socialinių kontaktų ir laikytis griežto karantino, sekti kitas LR Sveikatos apsaugos ministerijos bei gydančio hematologo rekomendacijas.

Nepamirškite, kad dėl su LML nesusijusių priežasčių (pvz.: vyresnio amžiaus, kitų ligų, imuninę sistemą slopinančio gydymo nuo kitos ligos), gali kilti didesnė sunkios infekcijos rizika.

Ką daryti, jei šiuo metu Jums suplanuotas vizitas ligoninėje/poliklinikoje?

Šio COVID karantino metu VULSK gydytojai hematologai atsakingai vertina situaciją ir užtikrina visą reikalingą LML pacientams priežiūrą. Medicinos personalas prieš kiekvieną artėjantį, iš anksto numatytą paciento vizitą paskambina pacientui ir aptaria visus klausimus bei  tolesnius  paciento veiksmus.

Pacientams, kuriems paskutiniuoju metu TKI dozė nebuvo koreguota ir gydymo atsakas, vertinamas pagal bcr-abl, buvo pakankamas ir stabilus, leidžiama praleisti tyrimo atlikimą, tačiau vaistai gydymui turi būti tęsiami. Tie pacientai, kuriems gydymas pradėtas neseniai ar vis dar koreguojama vaisto dozė, yra kviečiami į polikliniką atlikti tyrimų, kuo labiau mažinant vizito gydymo įstaigoje trukmę.

Ką daryti, jei atsirado COVID-19 būdingi simptomai?

Remiantis naujausiomis LR sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, visi pacientai, kuriems pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai ir nėra kitos, jų paaiškinančios, priežasties, gali būti tiriami dėl COVID-19 infekcijos.

Naujausia ir aktualiausia informacija pateikiama LR sveikatos apsaugos ministerijos interneto puslapyje.

Primename, kad iki š.m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikoje yra paskelbtas karantinas. Pacientai, sergantys LML, raginami imtis atsakingų saviizoliacijos priemonių – vengti bet kokių socialinių kontaktų ir likti namuose.

Ką daryti, jei sergate LML ir užsikrėtėte koronavirusu ar COVID-19?

Kreipkitės trumpuoju numeriu 1808, jei pajutote infekcijai būdingus simptomus arba bendravote su žmogumi, kuriam patvirtinta COVID-19 infekcija.

Informuokite savo gydantį gydytoją hematologą telefonu ar el. paštu. Nevažiuokite į ligoninę, jei to nenurodo jūsų gydytojas.

Nenutraukite gydymo TKI, nebent to paprašytų jūsų hematologas, tačiau nuolat informuokite gydytoją hematologą apie savo sveikatos būklę, kadangi prireikus, gydymas gali būti koreguojamas.

Jei pasireiškus COVID-19 ligos simptomams, jūs kreipiatės į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, būtinai informuokite medicinos personalą apie tai, jog sergate LML ir apie visus vartojamus vaistus.

Koronavirusinės infekcijos profilaktika LML pacientams.

Siekdami išvengti COVID-19 infekcijos, laikykitės visų karantino rekomendacijų bei tinkamos higienos taisyklių, kurias siūlo SAM, sveikatos priežiūros institucijos ir gydytojas.

Keletas taisyklių:

  • Venkite bet kokių socialinių kontaktų.
  • Nelieskite savo veido (akių, nosies ar burnos) neplautomis rankomis.
  • Bent 20 sekundžių plaukite rankas muilu ir vandeniu, ypač eidami į vonios kambarį, pasinaudoję viešuoju transportu, prieš valgant, po nosies higienos, kosulio ar čiaudulio.
  • Nusiplovę rankas naudokite rankų dezinfekcines priemones.
  • Nosies higienai naudokite vienkartines priemones, kurias iš karto išmeskite.
  • Venkite išeiti iš namų be būtinos priežasties, nesilankykite viešose vietose.
  • Jeigu jaučiate viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymius, susisiekite su savo gydytoju ir pasiteiraukite dėl artėjančio vizito, kadangi jis gali būti atšauktas arba nukeltas.

Apibendrinant, nėra duomenų apie didesnę riziką susirgti COVID-19 virusine infekcija žmonėms, sergantiems LML ir gydomiems TKI. Rizika, susijusi su COVID-19 infekcija, neturėtų daryti įtakos ligos gydymo strategijai ir klinikiniams sprendimams.

 

Užsisakyk naujienlaiškį

Partneriai