Kaulų čiulpų tyrimai yra ypač svarbūs hematologijoje. Jie dažnai yra būtini, siekiant patvirtinti įvairių kraujo ligų diagnozę. Kaulų čiulpų tyrimas reikalingas įvairias atvejais:
- patvirtinti kraujo vėžio ar kitos kaulų čiulpų ligos diagnozę.
- Nustatyti sunkios anemijos ar trombocitopenijos priežastis.
- Nustatyti genetinius pokyčius kaulų čiulpuose, kurie svarbūs vertinant ligos riziką ir planuojant gydymą.
- Įvertinti atsaką į gydymą
Kaulų čiulpų tyrimą dažniausiai sudaro du žingsniai: kaulų čiulpų aspiracija ir biopsija. Aspiracijos metu paimama nedidelis kiekis (keli mililitrai) skystosios kaulų čiulpų dalies (ji vadinama aspiratu), o trepanobiopsijos metu paimamas nedidelis kaulo gabalėlis su kaulų čiulpais. Kaulų čiulpų mėginys toliau tiriamas įvairias metodais: morfologiškai, imunohistochemiškai, imunocitometriškai ar genetiškai. Kai kuriais atvejais gali prireikti tik kaulų čiulpų aspiracijos.
Kaulų čiulpų tyrimas susijęs su minimalia rizika, jo vertė diagnozuojant ligą labai svarbi – tiksliausias tyrimas kaulų čiulpų pokyčiams įvertinti.
Kaulų čiulpų mėginio paėmimo procedūra
Kaulų čiulpų tyrimai atliekami naudojant vietinį nuskausminimą (nejautrą), kad pacientui procedūros metu skausmo jutimas būtų kaip įmanoma mažesnis, ir jis būdamas sąmoningas bendrabarbiautų su procedūrą atliekančiu gydytoju. Vaikų amžiuje gali būti skiriama nejautrą sukeliančių vaistų į veną (atliekama bendrinė anestezija).
Dažniausiai kaulų čiulpų tyrimui mėginių paimama iš dubens kaulo (užpakalio klubakaulio sparno dyglio), rečiau gali būti pasirenkamas krūtinkaulis (tik aspiracijai). Dažniausiai procedūra atliekama, imant mėginį iš klubakaulio. Vaikams mėginys gali būti imamas iš priekinio – vidinio blauzdikaulio paviršiaus.
Pacientas paguldomas ant pilvo arba šono, gydytojas apčiuopia klubakaulio sritį, pažymima mėginio paėmimo vieta ir atliekama pati procedūra. Procedūra atliekama steriliai paruošus: kruopščiai dezinfekuojama jodo turinčiu ir spiritiniu tirpalu. Pirmiausia nuskausminama, leidžiant vietinius nuskausminančius vaistus (dažniausiai, lidokainą; jei jam pacientas alergiškas, kitą nuskausminantįjį) į odą, paodį ir antkaulį, kur daugiausia skausminį dirgiklį perduodančių nervinių skaidulų. Nuskausminus, laukiama keletą minučių, kol vaistas suveiks, tuomet gydytojas atlieka nedidelį pjūvelį, kad būtų galima įvesti specialią adatą per kaulą į kaulų čiulpus ir švirkštu yra pritraukiama skystosios kaulų čiulpų dalies. Aspiracija užtrunka kelias minutes, kurių metu gali būti paimti keli mėginiai (morfologiniam, imunocitometriniam, genetiniai tyrimui). Kaulų čiulpų trepanobiosijos metu paimamas nedidelis gabalėlis kaulo su kaulų čiulpais, naudojant kiek didesnę cilindro formos adatą nei aspiracijai, kuri sukurta taip, kad būtų paimtas tinkamas nedidelis kaulų čiulpų gabalėlis, atliekami jo atspaudai morfologiniam tyrimui, o pats gabalėlis fiksuojamas specialiame tirplale, vėliau – dekalcifikuojamas ir paveikus tam tikrais dažais, tiriamas gydytojo histologo.
Visa procedūra trunka apie 30 minučių.
Po procedūros kaulų čiulpų mėginio ėmimo vieta užspaudžiama, siekiant apsisaugoti nuo kraujavimo. Jeigu procedūra atlikta naudojant vietinį nuskausminimą, biopsijos vieta turi būti užspausta maždaug 10 – 15 minučių, vėliau procedūros vietoje uždedamas nedidelis pleistras ir pacientas gali grįžti prie kasdienės veiklos. Svarbu žinoti, jog po procedūros būtina stebėti dėl galimo kraujavimo, 24 val. klubakaulio srities neplauti (vanduo patekti negali, nes procedūra- infekcijos vartai), skausmas, pasibaigus vaistų veikimui, gali būti neženklus. Po procedūros mėginio ėmimo vietoje gali būti jaučiamas jautrumas, kuris gali užtrukti iki savaitės.
Kaulų čiulpų mėginio tyrimas
Paėmus kaulų čiulpų mėginį toliau atliekami kiti tyrimai (apie juos plačiau skaitykite atitinkamuose skyriuose):
- Morfologiniai tyrimai.
- Imunohistochemija.
- Imunocitometrija.
- Genetiniai tyrimai.