1. Monokloniniai antikūnai
Žmogaus organizme specializuotos ląstelės, vadinamos plazminėmis, gamina baltymines molekules – antikūnus. Antikūnai padeda kovoti prieš įvairius infekcijų sukėlėjus: jie atpažįsta tam tikrus svetimus antigenus, jungiasi prie jų ir taip palengvina svetimų medžiagų sunaikinimą. Monokloniniai antikūnai yra laboratorijoje pakeistos molekulės, kurios veikia šiek tiek kitaip. Šie antikūnai yra nukreipti prieš tam tikrą ląstelės molekulę, kuri būdinga tik vienai ląstelių rūšiai. Antikūnams prisijungus prie šių molekulių, ląstelė sunaikinama. Suleisti į žmogaus kraujotaką monokloniniai antikūnai jungiasi prie limfomos ląstelių ir stabdo jų augimą, o taip pat palengvina kitų imuninių ląstelių darbą atpažįstant ir naikinant limfomos ląsteles.
Prieš gydymą monokloniniais antikūnais visi pacientai tiriami dėl hepatito bei kitų virusų, kadangi šis gydymo metodas gali sąlygoti reaktyvaciją. Dažniausias imunoterapinių vaistų pašalinis poveikis: nusilpusi imuninė sistema ir padidėjusi infekcijų rizika. Taip pat šiems vaistams būdingos alerginės reakcijos: niežėjimas, paraudimas, infuzijos vietose. Generalizuotos alerginės reakcijos pasireiškia retai. Prieš infuziją skiriami antihistamininiai, steroidiniai medikamentai, skirti sumažinti pašalinių reakcijų riziką (premedikacija).
Monokloniniai antikūnai į veną arba į poodį skiriami infuzijos būdu, todėl jų susileisti tenka vykti į ligoninę. Dažniausiai šis gydymo būdas kombinuojamas su kitais metodais.
Kitų limfomų tipų gydymui patvirtinti 3 monokloniniai antikūnai, nukreipti prieš CD20 molekulę, kuri aptinkama ant visų B limfocitų – rituksimabas, obinutuzumabas, ofatumumabas.
Rituksimabas. Dažniausiai naudojamas ir seniausias monokloninis antikūnas, skirtas B limfocitų limfomoms gydyti. Rituksimabas dažnai kombinuojamas su chemoterapiniais vaistais ir į veną skiriamas pirmąją chemoterapijos ciklo dieną. Taip pat yra patvirtinta poodinė rituksimabo forma, kuri gali būti naudojama tam tikrų limfomos tipų gydymui.
Obinutuzumabas. Šis vaistas yra patvirtintas kaip folikulinės limfomos antros eilės gydymas arba naudojamas lėtinės limfoleukemijos gydymui. Jis gali būti skiriamas intravenine infuzija, kombinuojamas su kitais vaistais.
Ofatumumabas
Lėtinės limfoleukemijos gydymui naudojamas monokloninis antikūnas, skiriamas intravenine infuzija.
2. Antikūnų – vaisto kompleksai
Taip vadinamas vaistų kompleksas, kai prie monokloninių antikūnų yra prijungta chemoterapinio vaisto molekulė. Šie vaistai specifinių antikūnų pagalba prisijungia tik prie limfomos ląstelių, todėl chemoterapinis poveikis yra tikslingai nukreiptas į konkrečias ląsteles ir nepasižymi nepageidaujamu poveikiu kitoms ląstelėms. Kolkas yra tik vienas patvirtintas šios grupės vaistas HL arba tam tikriems kitų limfomų tipams (dažniausiai T limfomoms) gydyti – brentuksimabo vedotinas.
Šis vaistas yra sudarytas iš dviejų dalių: monokloninio antikūno prieš limfomos ląstelių ekspresuojamą CD30 antigeną – brentuksimabo ir su juo sujungta chemoterapija. Šis vaistas brentuksimabo pagalba jungiasi prie limfomos ląstelių, kurios selektyviai tarsi įtraukia prie antikūno prijungtą chemoterapijos molekulę į ląstelę, o ši sukelia vėžinės ląstelės žūtį.
Brentuksimabo vedotinas naudojamas Hodžkino limfomos gydymui, o kitų limfomos tipų atveju – tam tikriems T limfomų tipams gydyti. Brentuksimabo vedotinas skiriamas intravenine infuzija kas 2 arba 3 savaites. Brentuksimabo vedotino nepageidaujamas poveikis yra labai panašus į standartinės chemoterapijos sukeliamą poveikį. Dažniausiai šis vaistas slopina imuninę sistemą, sukelia kraujo ląstelių gamybos sutrikimus, periferinę neuropatiją, nuovargį, pykinimą, viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, viduriavimą, vidurių užkietėjimą, vėmimą. Taip pat gali pasireikšti vietinės odos reakcijos infuzijos vietoje. Retai netenkama plaukų.
3. Radioimunoterapija
Radioimunoterapija yra gydymo metodas, kai monokloninis antikūnas yra sujungtas su radioaktyviu izotopu (medžiaga), kuris sukelia vėžinės ląstelės žūtį. Šie vaistai veikia panašiai kaip antikūnų – vaisto kompleksai, tačiau šiuo atveju specifiniai antikūnai atpažįsta vėžines ląsteles, jungiasi prie jų, o radioaktyvus izotopas sukelia šios ląstelės žūtį. Vienintelis naudojamas šios klasės vaistas yra ibritumomabo tiuksetanas. Šis vaistas gali būti naudojamas folikulinės limfomos gydymui kartu su rituksimabu. Dažniausiai vaistas skiriamas intravenine infuzija 2 kartus su savaitės pertrauka.
4. Imunomoduliatoriai
Imunomoduliatoriais vadinami tokie vaistai, kurie sureguliuoja mūsų imuninę sistemą taip, kad pastaroji galėtų efektyviau naikinti navikines ląsteles. Kitų limfomų tipų gydymui patvirtintas vaistas vadinamas lenalidomidu. Lenalidomidas yra imunomoduliatorius, kuris slopina tam tikrų vėžinių ląstelių augimą ir inicijuoja jų žūtį. Šis vaistas skiriamas tam tikrų kitų limfomų tipų atveju (dažniausiai folikulinės limfomos), kai ligos neveikia standartinis imunochemoterapinis gydymas arba kai įvyksta ligos atkrytis.
Lenalidomidas geriamas po tabletę per dieną 3 savaites. Būdingiausi nepageidaujami poveikiai yra anemija, nuovargis, viduriavimas, pykinimas, odos niežulys ir galūnių tinimas.
5. CAR – T ląstelių terapija
Chimerinių antigenų receptorių (CAR) T limfocitų terapija yra personalizuota imunoterapijos kryptis, kai kiekvienas pacientas gauna skirtingas, tinkamiausias ląsteles kovai prieš limfomą. Tokios ląstelės sukuriamos laboratorijoje, kai specialus genas įterpiamas į paciento ląsteles.
Visų pirma, iš paciento kraujo surenkami T limfocitai. Po to jie laboratorijoje modifikuojami į juos įterpiant specialų geną. Taip sukuriamos ląstelės, kurios ant savo paviršiaus turi specialius baltymus, kitaip vadinamus chimerinių antigenų receptoriais. Šie receptoriai leidžia ląstelėms atpažinti navikines ląsteles ir jas sunaikinti. Galiausiai tokios pakeistos ląstelės sušvirkščiamos atgal į paciento kraujotaką ir gali naikinti limfomos ląsteles. Prieš sušvirkšiant CAR ląsteles, reikalinga chemoterapija, kuri sunaikina didžiąją naviko masę.
CAR – T ląstelių terapija yra naujas gydymo metodas. Pasaulyje yra registruoti du preparatai – axicabtageno ciloleucelis ir tisagenlecleucelis. Abu preparatai skiriami standartiniam gydymui atsparios difuzinės didelių B ląstelių limfomos gydymui.
Nepageidaujami reiškiniai, susiję su CAR – T ląstelių terapija, yra nuovargis, viduriavimas, sumažėjęs apetitas, febrili neutropenija, infekcijos, pykinimas bei vėmimas. Daliai pacientų pasireiškia ir neurologiniai simptomai: galvos skausmas, traukuliai, sumišimas, kalbos sunkumai, nerimas, nemiga ir kiti. Citokinų atpalaidavimo sindromas pavojingas paciento gyvybei, todėl būtina atidžiai stebėti jo būklę.