Leidinys „Seksualumas ir onkologinė liga“
Onkologinė liga ir jos gydymas turi didelę įtaką seksualiniam gyvenimui, seksualumo sąvokai ir savivertei. Nors šiandien seksualumas nebelaikomas tabu, šia tema atvirai kalbėti daugeliui yra sunku. Susidūrus su onkologine liga, pacientai ir jų artimieji susitelkia į gydymo procesą, galvoja apie tai, kaip greičiau pasveikti, lengviau ištverti šalutinius gydymo reiškinius, kaip susidoroti su užklupusiomis emocijomis, vėliau – kaip sugrįžti į darbą, visuomeninę veiklą ir socialinį gyvenimą. Gydytojai ir slaugytojai susikoncentruoja į savo darbą – padėti susirgusiam žmogui. Tad natūralu, jog sudėjus visas aplinkybes ir dažnam lietuviui būdingą drovumą, seksualumo tema lieka tarsi pilka zona – reikšminga gyvenimo dalis, apie kurią ne tik vengiama kalbėti, bet ir sunku rasti informacijos.
Seksualumas, seksas, intymumas – dažnai gėdijamasi šiuos žodžius net garsiau ištarti. Ne tuo metu, kai esame sveiki, jauni, spinduliuojantys jėga ir žavesiu, jaučiamės gražūs, patrauklūs, sėkmingi, bet sergant, gydantis, pasikeitus kūnui, išgyvenant dėl prarasto moteriškumo ar vyriškumo, baiminantis, kad seksualiniai santykiai niekada nebeteiks malonumo, nerimaujant dėl skyrybų su savo sutuoktiniu ar dėl galimybės artimus santykius užmegzti ateityje, sielvartaujant dėl ligos ar gydymo sukelto nevaisingumo. Tačiau onkologinės ligos diagnozė nereiškia intymaus gyvenimo pabaigos, nepriklausomai nuo to, ar turite antrąją pusę ar šiuo metu nesate užmezgę artimų santykių.