Projekto idėja
2014 m. pabaigoje acociacija „Kraujas“ ir asocijuotas partneris VŠĮ VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centras ėmėsi svarbaus darbo – integruoti savanorišką pagalbą į ligoninės medicinos personalo darbą ir taip startavo Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo NVO programos Lietuvoje fondo projektas – savanorių programa „Draugų kalendorius“.
Iki tol Lietuvoje nebuvo savanorių veikla pagrįstos programos, kuri padėtų spręsti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų slaugos, psichologines, socialines ir kitokias problemas, nors kitose Europos Sąjungos šalyse tokios programos sėkmingai veikia.
Projekto metu sukurta specializuota savanorių mokymų programa „Draugų kalendorius“ skatina visuomenę skirti savo laiko, žinių ir patirties sergantiesiems. Taip mažinama vėžio stigma bendruomenėje, kovojama su diskriminacija, kurią onkologiniai pacientai patiria dėl savo ligos. Dėl šios programos vėžiu sergantys pacientai gauna kokybiškesnes paslaugas ligoninėje ir namuose, turi galimybę bendrauti, gauti jiems rūpimą informaciją, emocinę paramą, pagalbą, būtiną jų kasdieniame gyvenime ir buityje. Programos savanoriai savo veiklą pradėjo VULSK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro skyriuose. Tikimasi, jog ateityje tai bus pavyzdinis modelis, kaip teikti psichosocialinę pagalbą kitose onkologinėse ligoninėse.
Savanorystės plėtra
Asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė:
„Nuo 2002 m. Lietuvoje veikianti onkohematologinėmis ligomis sergančių pacientų bendrija „Kraujas“ savanorystės tradicijas puoselėja ne pirmus metus. Mūsų savanoriai darbuojasi skatindami kaulų čiulpų donorystę – projektas „Būk geras“ gyvuoja jau daugiau nei dešimt metų. Dėl jo Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre šiuo metu jau yra daugiau nei vienuolika tūkstančių potencialių donorų, pasirengusių padėti sunkiems ligoniams, kuriems reikalinga kaulų čiulpų transplantacija. Asociacija taip pat subūrė ligų ambasadorių grupę – tai kraujo vėžį įveikę žmonės, kurie konsultuoja ir bendrauja su sergančiaisiais. Tad sumanymas mokyti savanorius ir ruošti juos darbui onkologiniame ligoninės skyriuje yra natūrali savanoriškos veiklos plėtra.“
Programos modelis sukurtas remiantis Norvegijos psichosocialinės pagalbos centrų patirtimi bei asociacijos „Kraujas“ specialistų, onkohematologinių pacientų, jų artimųjų ir medikų patirtimi.
Savanoriams organizuojami mokymai, kurių metu jie semiasi veiklai būtinų žinių, praktinių seminarų metu formuoja ir tobulina įgūdžius, o visapusiškai pasirengę atlieka praktiką VULSK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre.
Savanorių teikiama pagalba
Onkopsichologė Eglė Urbutienė pasakoja, kokią pagalbą ligoniams gali suteikti savanoriai:
„Kartais mums tikrai sunku įsivaizduoti, kuo paprastas žmogus gali prisidėti prie paciento, gulinčio ligoninėje ir kovojančio su onkologine liga, gerovės, nuotaikos ir sveikatos. Ilgai gulint ligoninėje, dažnai labai trūksta paprasto žmogiško bendravimo. Trūksta žmogaus, kuris turėtų medicininių žinių apie gydymą ir jo šalutinį poveikį, žinių apie psichologinius išgyvenimus, kuriuos patiria onkologine liga sergantis pacientas, žinių apie socialinę pagalbą ir paslaugas. Galų gale kartais trūksta žmogaus, kuris išklausytų, nepultų raminti, kai tik pasirodo ašaros, pabūtų šalia, kai, atrodo, neramu ir baisu vienam. Šiandien medicinos personalas negali skirti daug laiko tokiems pacientų poreikiams tenkinti, ligoninėse trūksta profesionalių psichologų, kurie galėtų pabendrauti su kiekvienu žmogumi, artimieji ne visada būna šalia. Todėl tai puikiai gali daryti savanoriai, turintys noro, specifinių žinių ir baigę mokymus.“
Psichologė mano, kad medicinos, psichologijos, socialinio darbo, kineziterapijos ir kitų specialybių studentams tokia savanorių programa gali būti labai naudinga.
„Medicinos studentai nuolat atlieka praktiką ligoninėse, bet tai tik medicininė praktika. Jiems labai trūksta bendravimo įgūdžių. Ši programa leis įgyti žinių, kaip bendrauti su pacientais, kaip palaikyti viltį, kaip elgtis, kai žmogus pravirksta, yra neramus, pyksta, kaip bendrauti su mirštančiu žmogumi. Ko reikia norint tapti savanoriu? Pirmiausia – nuoširdaus rūpesčio kitu ir tikėjimo, kad žmogiškas santykis gydo ir gali sukurti paprastus kasdienius stebuklus sergančio žmogaus kasdienybėje“, – neabejoja E. Urbutienė.
Viso projekto metu buvo parengta apie 90 savanorių.
„Draugų kalendorius“ įtvirtino savanorystės tradicijas VUL Santaros klinikose. 2016 m. pabaigoje surinkus naują savanorių grupę, savanorystės veikla pradėta įgyvendinti dar viename, Nefrologijos ir inkstų transplantacijos, skyriuje.
Savanorių parengimas ir savanorystės įgyvendinimas prisideda prie onkologinių pacientų – pažeidžiamos ir diskriminuojamos grupės – gyvenimo kokybės gerinimo bei socialinės integracijos, taip pat atskleidžia naujas ir dar neišnaudotas visuomenės galimybes žmogaus teisių bei demokratijos vertybių įtvirtinimo srityje. Savanoryste siekiama skatinti pilietiškumą, ugdyti bendruomeniškumą ir mažinti vėžio stigmą mūsų visuomenėje.
