Kai Martyna išgirdo leukemijos diagnozę, jai buvo trisdešimt dveji. Kadangi pati yra gydytoja ir rezidentūros metu buvo dirbusi hematologijos bei onkologijos skyriuose, ši žinia ją ypač išgąsdino.
„Tą akimirką žemė išslydo iš po kojų. Pirma mintis buvo: viskas, gyvenimas baigtas“, – prisimena ji.
Martynos gydymas truko ilgai – jai buvo skirti keturi chemoterapijos kursai, o vėliau prireikė ir alogeninės kaulų čiulpų transplantacijos. Tinkamas donoras buvo rastas negiminingų kaulų čiulpų donorų registre.
Sunkiausiu gydymo laikotarpiu Martynai buvo svarbu neprarasti ryšio su gyvenimu už ligoninės sienų. Ji žiūrėdavo maisto gaminimo vaizdo įrašus, išsisaugodavo receptus, planuodavo keliones ir galvodavo apie tai, ką veiks pasveikusi.
„Man buvo svarbu turėti planų ir dalykų, kurių laukiau už ligoninės sienų“, – sako Martyna.
Dar gydydamasi ji pati atrado ir „Drąsos ambasadorių“ istorijas. Kitų žmonių patirtys padėjo į savo situaciją pažvelgti iš kitos perspektyvos ir suteikė vilties.
Šiandien Martyna sako, kad liga privertė iš naujo peržiūrėti savo santykį su darbu, sveikata, laiku ir pačia savimi. Pasikeitė ir jos kasdienybė – daugiau vietos joje atsirado kelionėms, menui, istorijai ir dalykams, kuriems anksčiau vis pritrūkdavo laiko.
„Liga man suteikė antrą šansą. Gyvendami nuolat skubančiame, į pasiekimus ir darbą orientuotame pasaulyje ilgainiui galime pamiršti, kas mums iš tikrųjų yra svarbu“, – sako ji.
Ypatingą vietą jos istorijoje užima ir žmogus, kurio Martyna niekada nebuvo sutikusi – kaulų čiulpų donoras.
„Kažkur buvo žmogus, kurio aš nepažinojau, bet kuris sutiko tapti donoru ir išgelbėjo man gyvybę. Tai yra medicinos stebuklas.“
Martyna šiandien nori, kad ką tik diagnozę išgirdę žmonės matytų ne tik sunkų gydymo kelią, bet ir tai, kas gali būti po jo.
„Diagnozė nebūtinai reiškia gyvenimo pabaigą. Mano atveju ji tapo visiškai naujo gyvenimo etapo pradžia.“
„Drąsos ambasadoriai“ – asociacijos „Kraujas“ projektas, kuriame savo patirtimis dalijasi pacientai, jų artimieji, medicinos specialistai ir savanoriai.
