Iš savo pacientų dažnai girdžiu, jog onkologinė liga būna tas gyvenimą aukštyn kojomis apverčiantis įvykis, kuris ne tik sukelia chaoso, nerimo, pykčio, baimės, sielvarto jausmus, bet priverčia atsigręžti į save, savo gyvenimo būdą, sustiprina norą keisti, keistis ir ieškoti atsakymų į klausimus:
- Ką galiu pats ar pati padaryti, kad kasdien jausčiausi stipriau ir sveikiau?
- Kaip galiu pasirūpinti savo kūnu, kad jis būtų pajėgus atlaikyti gydymą, atsigauti po jo ir nebūtų nustumtas į antrą planą po ligos praėjus keletui metų?
- Kokie įpročiai man padėtų tiek fiziškai, tiek psichologiškai jaustis geriau?
- Kokie ritualai prisidėtų prie geresnės mano kasdienės savijautos?
- Kaip sau padėti sveikesnius įpročius paversti gyvenimo būdu, o ne mesti viską pabandžius ir pirmą kartą suklupus?
- Kas galėtų būti tie ramsčiai, padedantys atlaikyti nelengvame, pilname iššūkių pokyčių kelyje?
Į šiuos klausimus ir pabandysime atrasti atsakymus seminaro metu.
Iki pasimatymo,
Eglė
