2018 04 26

Sunkią ligą klaipėdietė įveikė tik po trijų kaulų čiulpų transplantacijų

Iliustracija

Apie sunkią kraujo ligos pradžią 2004 m. klaipėdietė Olga Žulienė (49 m.) sako supratusi ne iš karto – nuolatinį nuovargį, padidėjusį prakaitavimą, kaulų skausmus, sunkumą krūtinės srityje ji pateisindavo nuovargiu. Tačiau vieną dieną moteris dėl neaiškios priežasties nugriuvo gatvėje ir dėl sužeisto kelio pateko į gydymo įstaigą.

„Iš pradžių žaizdą gydytojai patarė gydyti tepalais, bet sužeista koja negijo, žaizda ėmė pūliuoti, pradėjau stipriai karščiuoti ir taip atsidūriau ligoninėje“, – apie prieš 13 metų patirtus išgyvenimus pasakoja moteris.

Atlikus kraujo tyrimus, paaiškėjo, kad situacija daug rimtesnė – kritiškai sumažėjęs trombocitų kiekis, sutrikę kiti kraujo rodikliai atskleidė, kad moterį užklupo sunki kraujo liga, dėl kurios organizmas nepajėgė įveikti kojos sužeidimo. Olga buvo perkelta į Jūrininkų ligoninę Klaipėdoje, kur buvo atlikti išsamūs tyrimai ir nustatyta tikroji negalavimų priežastis – ūmi mieloblastinė leukemija.

„Beveik visą rudenį praleidau ligoninėje. Iš pradžių man buvo taikoma chemoterapija, o po naujųjų metų mane ėmė ruošti kaulų čiulpų transplantacijai Vilniaus Santaros klinikoje. Man pasisekė, nes pavyko rasti donorą – juo tapo mano jaunesnysis brolis, kurio kaulo čiulpai man tiko 100 procentų“, – pasakoja moteris.

Pirmoji kaulų čiulpų transplantacija Olgai buvo atlikta 2005 metais, tačiau moters organizmas atmetė donoro kaulo čiulpus, tad netrukus moteriai vėl buvo skirtas gydymas chemoterapija, o po jos – atlikta antroji kaulų čiulpų persodinimo operacija.

„Mano donoru ir antrą kartą buvo brolis. Gydymas buvo labai sudėtingas, nusilpęs organizmas tapo labai imlus įvairiems virusams, buvo nustatyta trombocitopenija – trombocitų kiekio kraujyje sumažėjimas, todėl buvo nutarta pašalinti blužnį, tikintis, kad tai padės pagerinti mano būklę. Beveik metus taip ir prasikankinau, kol galiausiai teko ruoštis trečiajai transplantacijai“, – pasakoja Olga.

Ikona

Nesu tokia stipri, kaip iki ligos, bet džiaugiuosi kiekviena diena ir esu dėkinga visiems, padėjusiems man pasveikti ir atsistoti ant kojų.

Trečioji kaulų čiulpų persodinimo operacija Olgai buvo atlikta 2007 metais. Ją ištverti, pasak moters, buvo sunkiausia.

„Po operacijos buvau faktiškai komos būsenos, buvau maitinama per zondą, pati negalėjau net pasikelti iš lovos. Teko iš naujo mokytis vaikščioti ir nulaikyti šaukštą. Tačiau mane visuomet gelbėjo tikėjimas gydytojais – žiūrėdama jiems į akis mačiau didelį pasitikėjimą, išmanymą tuo, ką daro, todėl stengiausi nepasiduoti ir aš“, – sunkiausias savo gyvenimo akimirkas prisimena moteris.

Atsigavusi po trečiosios kaulų čiulpų persodinimo operacijos Olga buvo išleista namo į Klaipėdą, tačiau beveik kas savaitę, vėliau – kartą per mėnesį jai tekdavo apsilankyti Vilniaus Santaros klinikų kaulų čiulpų transplantacijos centre kontroliniams tyrimams. Dabar moteris į Vilnių pasitikrinti atvyksta kartą per pusmetį ar metus.

„Nėra daug tokių žmonių, tokių kaip aš, kuriems buvo atliktos net trys kaulų čiulpų transplantacijos. Esu be galo dėkinga Vilniaus Santaros klinikos gydytojui Valdui Pečeliūnui, kuris nenuleido rankų ir dėjo tikrai labai daug pastangų, kad mane išgelbėtų. Manau, kad tinkamai parinktas gydymas mane išgelbėjo“, – sako Olga ir džiaugiasi, kad trečiasis kartas buvo sėkmingas.

Po paskutinės operacijos praėjo 10 metų ir klastinga liga atsitraukė. Olga pamažu atgavo jėgas ir šiandien džiaugiasi užaugusia dukra, kuriai dabar jau 25 metai.

„Kai susirgau, mano dukra tebuvo pradinukė, labai išgyvenau dėl savo šeimos. Juk faktiškai nuo 2004 iki 2007 metų praleidau ligoninėje. Joje gulėdama labiausiai išgyvenau ne dėl savęs, bet dėl savo šeimos ir vaiko, bijojau, kad jei manęs nebeliks, kas padės dukrai užaugti“, – prisimena Olga.

Moteris pasakoja, kad šeimos palaikymas, padėjęs jai pasveikti buvo ne mažiau svarbus.

„Mano jaunesnysis brolis tapo mano donoru, kai sužinojo, kad jo kaulų čiulpai 100 procentų tinkami man ir nė akimirkos nedvejojo, kad toks sprendimas gali kažkaip atsiliepti jo paties sveikatai. Jis daug laiko praleido su manimi ligoninėje, nors tuo metu pats augino mažą vaiką. Mane gelbėdamas brolis tris kartus man paaukojo savo kaulų čiulpus“, – pasakoja Olga.

Olga džiaugiasi, kad bet kada ją gydžiusiam gydytojui V.Pečeliūnui gali pasiskambinti pasitarti, jei iškyla klausimas dėl sveikatos sutrikimų ar dėl vaistų vartojimo. Nors Olga šiuo metu išgyvena remisiją, liga ir gydymas nepraėjo be pėdsakų.

„Nesu tokia stipri, kaip iki ligos, bet džiaugiuosi kiekviena diena ir esu dėkinga visiems, padėjusiems man pasveikti ir atsistoti ant kojų, – sako Olga,- Svarbiausia, kad šiandien aš esu gyva ir galiu būti naudinga savo šeimai“.

Nėra sunkių ar lengvų ligos atvejų – svarbiausia, kad ligonis pasveiktų

„Prieš daugiau nei dešimt metų mūsų pacientei, Olgai Žulienei buvo atlikta alogeninė kaulų čiulpų transplantacija. Donoru buvo tapęs pacientės brolis, iš ties labai pasiaukojantis žmogus. Kamieninės ląstelės prigijo, tačiau po metų įvyko atmetimo reakciją. Pacientę teko ruošti antrai kaulų čiulpų transplantacijos procedūrai. Prieš kiekvieną transplantaciją taikomos didžiulės chemoterapijos dozės, turinčios suardyti paciento kraujodarą, tas ir kėlė mūsų komandai nerimą,“ – gydymą prisimena Santaros klinikų kaulų čiulpų transplantacijos ir intensyvios chemoterapijos skyriaus vadovas Igoris Trociukas.

Skyriui jis vadovauja nuo 1999 metų – būtent tada pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo atliktos ir 2 pirmosios alogeninės kaulų čiulpų transplantacijos procedūros.

„Po intensyvaus pasiruošimo ir trečios kamieninių ląstelių transplantacijos atmetimo nebuvo. Jau daugiau nei 10 metų pacientei stebima ligos remisija, kas labai džiugina, – itin retai pasitaikantį ligos eigos ir gydymo atvejį komentuoja I. Trociukas. – Tokių atvejų būna labai mažai, vos 3-4, tai yra alogeninių transplantų atmetimų būna vos 1 proc.“

Per metus Santaros klinikų kaulų čiulpų transplantacijos ir intensyvios chemoterapijos skyriuje atliekamos beveik 200 čiulpų transplantacijų suaugusiems pacientams. Vaikų skyriuje dar apie 20. Nuo 130 iki 140 sudaro autologinės (naudojamos paties paciento kamieninės ląstelės) transplantacijos ir apie 50 – 58 sudaro alogeninės (naudojamos donoro kamieninės ląstelės) transplantacijos.

Santaros klinikų hematologai centre taiko moderniausias pasaulinės metodikas, o VUL SK kaulų čiulpų transplantacijos centras Europoje patenka į 20-uką, pagal atliekamų transplantacijų skaičių per metus. Iš viso transplantacijos centrų Europoje skaičiuojama daugiau nei 1000.

„Mūsų skyriuje patirtis sukaupta didžiulė. Šiemet kovo viduryje, manome, bus atlikta 2000-oji kaulų čiulpų transplantacija. 2017 m. pabaigoje jau buvo atliktos 1959-ios tokios procedūros. Pirmos dvi transplantacijos atliktos 1999 m. Vienas pacientas gyvena dar ir šiandien,“ – kalba gyd. Igoris Trociukas.

„Per daugiau nei 20 metų visas mūsų personalas sukaupė išskirtinę patirtį šioje srityje. Pati pradžia nebuvo lengva. Teko daug mokytis, kai į Lietuvą buvo atgabentos pirmosios šio gydymo technologijos, gydytojai stažavosi užsienio transplantacijos centruose.

Buvo investuoti keli milijonai litų į specialių patalpų įrengimą. 2003 m. centre vyko didžiulė plėtra padedant Europos fondams. Šiandien, jei kalbėti apie patirtį ir lyginat kitų Europos centrų atliekamų kaulų čiulpų transplantacijų skaičių, tai Rytų Europoje tik Lenkijoje atliekamas šių procedūrų skaičius prilygsta Lietuvai.

Mūsų centre kas mėnesį kaulų čiulpų transplantacijos atliekamos nuo 18 iki 25 pacientų. Kituose Europos centruose atliekamos vos 5 – 10 tokios transplantacijos per metus. Tai apie kokią patirtį ten galime kalbėti?“ – svarsto gyd. I. Trociukas ir priduria, kad kaulų čiulpų transplantacija yra labai sudėtinga procedūrą ne tik pacientui, bet ir visam personalui, ypač emociškai.

Pacientui visuomet skiriama psichologo pagalba, o skyriuje dirbantis personalas – nuo slaugytojų iki psichologų, savo srities profesionalais tapo sukaupus ilgametę patirtį. Šiandien Santaros klinikose jau buvo atlikta 2,000 transplantacijų. Gydytojai džiaugiasi visuomenės geranoriškumu ir skatina toliau taip pat aktyviai dalyvauti donorystėje.