2025 m. antrąjį pusmetį asociacija „Kraujas“ atliko apklausą, siekdama išsiaiškinti, kiek onkohematologinėmis ir onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms tenka mokėti už gydytojų paskirtus, tačiau nekompensuojamus vaistus, kokių vaistų pacientams dažniausiai prireikia ir kokią finansinę naštą tai sukelia jų šeimoms.
Apklausoje dalyvavo 168 respondentai iš visos Lietuvos – dauguma jų buvo pacientai, dalis atsakymus pateikė kaip pacientų artimieji. Gausiausiai apklausoje dalyvavo daugine mieloma sergantys pacientai – jų buvo 64. Taip pat atsakymus pateikė 24 lėtine limfocitine leukemija, 16 B limfocitų limfoma ir 16 tikrąja policitemija sergančių pacientų bei kitomis onkohematologinėmis ir onkologinėmis ligomis, įskaitant krūties ir prostatos vėžį, sergantys žmonės.
Apklausos rezultatai tapo pagrindu asociacijos kreipimuisi į sprendimų priėmėjus. Dalijamės svarbiausiais duomenimis ir informacija apie tai, kokių veiksmų jau imtasi.
Didžiajai daliai pacientų tenka papildomai mokėti už vaistus
Net 89 proc. respondentų nurodė savo lėšomis perkantys gydytojo paskirtus, tačiau nekompensuojamus vaistus.
Dažniausiai pacientams tenka įsigyti vaistų, skirtų infekcijų profilaktikai ir gydymui. Antibiotikus, antivirusinius ir kitus priešinfekcinius vaistus, pavyzdžiui, trimetoprimo ir sulfametoksazolo derinį, aciklovirą ar dapsoną, nurodė vartojantys 80 respondentų.
Kita dažnai minima grupė – antitromboziniai vaistai, tarp jų antikoaguliantai ir trombocitų agregaciją slopinantys preparatai. Juos savo lėšomis perka 56 respondentai. Pacientams taip pat tenka mokėti už vaistus ir priemones, padedančias valdyti gydymo šalutinį poveikį, pavyzdžiui, skrandžio apsaugai ar neuropatijos simptomams mažinti.
Finansinė našta siekia šimtus eurų per metus
64 respondentai nurodė nekompensuojamiems vaistams išleidžiantys nuo 21 iki 50 Eur per mėnesį, 48 respondentai – nuo 51 iki 100 Eur, o 16 respondentų – daugiau nei 100 Eur per mėnesį.
Tai reiškia, kad daliai pacientų vien gydytojo paskirtiems, tačiau nekompensuojamiems vaistams per metus tenka skirti kelis šimtus ar net daugiau kaip tūkstantį eurų. Šios išlaidos prisideda prie kitų su liga susijusių finansinių iššūkių ir gali tapti reikšminga našta pacientui bei jo šeimai.
72 respondentai nurodė, kad nekompensuojamų vaistų įsigijimas labai veikia jų savijautą ir gydymo procesą, dar 32 – kad veikia iš dalies. Nepaisydami finansinių sunkumų, apklausos dalyviai teigė vaistus perkantys ir vartojantys taip, kaip paskyrė gydytojas, nes supranta jų svarbą gydymo saugumui ir komplikacijų prevencijai.
Net 95 proc. respondentų norėtų, kad šie gydytojų paskirti vaistai būtų kompensuojami valstybės lėšomis. Taip pat išryškėjo poreikis gerinti gydymo eigai stebėti būtinų reguliarių kraujo tyrimų prieinamumą.
Gydytojo paskirti ir saugiam gydymui būtini vaistai neturėtų tapti papildoma finansine našta pacientui ir jo šeimai.
Dėl priešinfekcinės profilaktikos asociacija jau kreipėsi į SAM
Remdamasi pacientų patirtimis ir specialistų pateikta informacija, asociacija „Kraujas“ kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl hematologinėmis ligomis sergantiems pacientams būtinos priešinfekcinės profilaktikos prieinamumo.
Buvo prašoma įvertinti trijų vaistų kompensavimo galimybę:
- acikloviro, skiriamo virusinių infekcijų profilaktikai pacientams, kurių imuninis atsakas yra nepakankamas;
- trimetoprimo ir sulfametoksazolo derinio, skiriamo Pneumocystis jirovecii sukeliamos pneumonijos gydymui ir profilaktikai;
- vorikonazolo, skiriamo invazinių grybelinių infekcijų profilaktikai didelės rizikos pacientams, taip pat po alogeninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos.
Valstybinė ligonių kasa įvertino galimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto poreikį. Apskaičiuota, kad šių trijų vaistų kompensavimui pirmaisiais metais reikėtų apie 529 tūkst. Eur, o penktaisiais metais – apie 1,15 mln. Eur.
2026 m. rugsėjį Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija pritarė šių vaistų, skiriamų hematologinių pacientų priešinfekcinei profilaktikai, įtraukimui į priemonių, kurioms šiuo metu nepakanka PSDF biudžeto lėšų, sąrašą ir atitinkamam gydymo aprašo papildymui.
Tai svarbus žingsnis kompensavimo link. Dabar laukiama, kol šiems vaistams bus skirtas finansavimas.
Darbas bus tęsiamas
Apklausa parodė, kad priešinfekcinė profilaktika yra tik viena iš sričių, kuriose pacientai patiria papildomų išlaidų. Savo lėšomis jiems taip pat tenka įsigyti antikoaguliantų ir kitų antitrombozinių vaistų, geležies chelatorių bei preparatų, reikalingų gydymo šalutiniams poveikiams valdyti.
Dėl šių apklausoje išryškėjusių vaistų grupių asociacija „Kraujas“ planuoja rengti tolesnius kreipimusis į atsakingas institucijas. Sieksime, kad gydytojo paskirti ir saugiam gydymui bei komplikacijų prevencijai būtini vaistai pacientams būtų kuo geriau prieinami, o finansinė našta netaptų papildoma kliūtimi gydymo procese.
Nuoširdžiai dėkojame visiems 168 apklausos dalyviams, skyrusiems laiko ir pasidalijusiems savo patirtimi. Jūsų atsakymai padeda pagrįsti pacientų poreikius, stiprina asociacijos argumentus diskusijose su sprendimų priėmėjais ir leidžia kryptingai siekti pokyčių.
