Tapk nariu

Jei norite tapti asociacijos „Kraujas“ nariu, užpildykite žemiau esančią formą. Tapdami bendrijos „Kraujas“ nariu, Jūs gausite pranešimus apie bendrijos veiklas, naujienas ir renginius.







Please leave this field empty.

Didžiausio tyrimo rezultatai šokiravo medikus – penktadalis kraujo vėžiu sergančių ir skiepytų žmonių neturi jokio imuniteto COVID-19 ligai

2021 07 23

Galima teigti, kad kai aktyvus gydymas nėra taikomas ir nuo jo praėję bent 6 mėnesiai, tokiam pacientui imunitetas po COVID-19 vakcinos susidaro. Kuo ilgesnis laikas praėjęs nuo taikyto gydymo, tuo imunitetas stipresnis. Tačiau tiems, kurie buvo neskiepyti ir pradedami vakcinuoti terapijos metu, jiems imunitetas nuo COVID-19 praktiškai nesusidaro.

VUL Santaros klinikų atliktas didžiausias pasaulyje tyrimas su onkohematologinėmis ligomis sergančiais pacientais parodė, kad aktyvų gydymą gaunantys kraujo vėžiu sergantys asmenys net ir po dviejų COVID-19 vakcinos dozių yra labai menkai apsaugoti arba visiškai neturi imuniteto koronavirusinei infekcijai. Anot ekspertų, sparčiai plintant naujoms koronaviruso atmainoms šiems pacientams galėtų padėti trečia vakcinos dozė arba pasyvi imunizacija – į organizmą leidžiami dirbtinai sukurti antikūnai.

Minėtame tyrime buvo stebima beveik 900 įvairiomis kraujo vėžio ligomis sergančių VUL Santaros klinikų pacientų, kurie iki COVID-19 vakcinacijos nebuvo sirgę koronavirusine infekcija. Šių metų žiemą šie asmenys, patenkantys į vieną aukščiausių rizikos grupių, buvo skiepyti dviem „Pfizer-BioNTech“ gamintojo vakcinos dozėmis.

Pasak VUL Santaros klinikų atlikto tyrimo iniciatoriaus ir vieno iš autorių, Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo prof. Laimono Griškevičiaus, tai pagal imtį yra didžiausias pasaulyje iki šiol atliktas tyrimas, kurio rezultatai atskleidė nemažai svarbios bei visiškai naujos informacijos apie kraujo vėžiu sergančių pacientų reakciją į COVID-19 vakciną.

„Pagrindinis dalykas, kurį atradome, kad atsakas į vakciną tarp šių pacientų gerokai skiriasi. Mes numanėme, kad pacientų, kurie serga kraujo liga, atsakas į vakciną nebus toks pat geras kaip sveikų asmenų. Tą savo tyrime ir pastebėjome. Turėjome ir palyginamąją grupę – mūsų medikus, kurie tuo metu taip pat buvo vakcinuojami.

Kartu atradome ir tai, kad tikrai ne visų kraujo ligomis sergančių pacientų reakcija į COVID-19 skiepus buvo prasta. Tam tikros grupės pacientų atsakas tikrai buvo neblogas, bet aptikome kategorijas pacientų, kurių imuninis atsakas buvo labai prastas arba jo iš viso nebuvo. Prastai sureagavusiems pacientams dažnai buvo taikomas įvairus gydymas, nukreiptas prieš kraujo vėžį, kurio šalutinis poveikis yra slopinti imuninę sistemą“, – tikino prof. L. Griškevičius.

Vienas šio tyrimo autorių – Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas bei „Įrodymais grįstos medicinos grupės“ vadovas Tumas Beinortas antrino, kad geriausias atsakas į COVID-19 vakciną pastebėtas tarp tų pacientų, kuriems gydymas kamieninių ląstelių transplantu buvo taikomas prieš 12 ir daugiau mėnesių ir kurie nuo to laiko negavo jokio kito aktyvaus gydymo.

Neblogi rezultatai pastebėti ir tarp tų vakcinuotų asmenų, kurie yra gydomi nuo lėtinės mieliodinės leukemijos, taip pat tarp ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių gydytų antikūnų terapijomis asmenų, chemoterapija gydytų pacientų, kuriems šiuo metu onkologinė liga nėra aktyvi.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad jaunesnių pacientų atsakas į COVID-19 vakciną yra geresnis nei vyresnių.

„Galima teigti, kad kai aktyvus gydymas nėra taikomas ir nuo jo praėję bent 6 mėnesiai, tokiam pacientui imunitetas po COVID-19 vakcinos susidaro. Kuo ilgesnis laikas praėjęs nuo taikyto gydymo, tuo imunitetas stipresnis. Tačiau tiems, kurie buvo neskiepyti ir pradedami vakcinuoti terapijos metu, jiems imunitetas nuo COVID-19 praktiškai nesusidaro.

Labai svarbus tyrimo atradimas, kad tarp dviem vakcinos dozėmis paskiepytų pacientų 9 per tris mėnesius susirgo COVID-19, šeši iš jų – rimta ligos forma, jiems buvo tiekiamas papildomas deguonis, trys pacientai numirė. Šis mūsų tyrimas yra pirmas pasaulyje, kuris parodė, kad vis dėlto šiai pacientų grupei ir visiška vakcinacija nebūtinai sukuria apsauginį imunitetą. Tie pacientai, kurie mirė, turėjo labai mažus antikūnų kiekius“, – tyrimo rezultatus komentavo T. Beinortas.

Vilties teikia trečia COVID-19 vakcinos dozė

Pasak prof. L. Griškevičiaus, tokių pacientų, kuriems iš viso nenusidarė imuninis atsakas į COVID-19 vakciną, stebimoje grupėje buvo apie 20 proc., silpnesnį imunitetą turėjo 40 proc. pacientų, likusiems 40 proc. asmenų susidaręs imuninis atsakas buvo pakankamas. Ir visgi didesnės pusės stebimų kraujo vėžiu sergančių asmenų situacija medikams kelia nerimą.

„Daugelis kraujo vėžiu sergančių ir aktyvų gydymą gaunančių žmonių gydomi ambulatoriškai tabletėmis, nemažai gydoma dienos stacionare. Pastarieji į ligoninę atvyksta tik procedūros, chemoterapijos ciklo – tokių kasdien į mūsų dienos stacionarą atvyksta virš 100 pacientų. Šie pacientai eina į darbą, į parduotuvę, vaikšto tarp mūsų, gyvena kaip visi kiti žmonės. Nesusidarius pakankamam imunitetui po vakcinos, pavojus jiems užsikrėsti COVID-19 yra didžiulis“, – pabrėžė prof. L. Griškevičius.

Anot VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, kyla klausimas, kaip reikėtų derinti kraujo vėžiu sergančių pacientų skiepijimą COVID-19 vakcina ir taikomą aktyvų gydymą. Pastarąjį keisti, anot profesoriaus, galima tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, jei paciento sveikatos būklė leidžia – būtų galima svarstyti apie aktyvaus gydymo atidėjimą kelioms savaitėms ar mėnesiams ir per šį laiką pacientą paskiepyti nuo COVID-19.

Taip pat svarstoma, kad kraujo vėžiu sergančių asmenų imuninį atsaką galėtų padidinti trečia COVID-19 vakcinos dozė. Deja, leidimo vakcinuoti trečiąja doze Lietuvoje dar nėra.

„Nedidelės imties tyrimai, kurie buvo atliekami su ne kraujo ligomis sergančiais silpnesnio imuniteto pacientais, rodo, kad po to, kai jie buvo paskiepyti trečia doze, daliai pacientų imunitetas pagerėjo. Iš to darytina išvada, kad mes galime tikėtis bent trečdaliui kraujo ligomis sergančių pacientų imuninį atsaką pagerinti trečia vakcinos doze.

Daug žmonių klausia, ar yra koks nors rodiklis, rodantis pakankamą imuninį atsaką. Šiuo metu vienintelis visiškai neseniai pasirodęs tyrimas, kuris dar nėra sulaukęs oficialaus vertinimo, atskleidžia tam tikrą antikūnų koncentracijos lygį, kurį pasiekus tikimybė per artimiausius 6 mėnesius nesusirgti COVID-19 yra apie 80 proc. Pagal šį rodiklį mes atrinkome savo pacientus ir pamatėme, kad maždaug 60 proc. sergančių kraujo vėžiu pacientų reiktų vakcinuoti trečia doze“, – sakė prof. L. Griškevičius.

Dėl trečios dozės SAM atakuojama nuo pavasario

Dėl galimybės artimiausiu metu onkohematologiniams pacientams skirti trečią COVID-19 vakcinos dozę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra sulaukusi ne tik Lietuvos hematologų draugijos, bet ir kraujo vėžiu sergančius pacientus ir jų artimuosius vienijančios asociacijos „Kraujas“, taip pat transplantuotuosius ir laukiančius transplantacijos pacientus vienijančios Lietuvos asociacijos „Gyvastis“, Lietuvos inkstų fondo klausimų.

„Norėtume atkreipti dėmesį, kad ši pacientų grupė yra ypač jautri dėl gaunamo specifinio ligos gydymo, pacientai yra imlūs infekcijoms, imuninės sistemos galimybės gintis nuo bet kurių infekcijų – tiek bakterinių, tiek virusinių – yra ribotos arba jų visai nėra. Šiems pacientams profilaktiškai skiriami antibiotikai ir priešvirusiniai vaistai. Papildoma vakcina nuo SARS-CoV-2 būtų patikimiausias būdas siekiant išvengti COVID-19 infekcijos, gyvybei pavojingų komplikacijų ir mirties“, – nurodoma asociacijos „Kraujas“ ir Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ liepos 12 dienos siųstame rašte, kuris buvo adresuotas ne tik SAM, bet ir Vyriausybei bei ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei.

Lietuvos hematologų draugija analogišką prašymą atsakingoms institucijoms įteikė birželio 18 dieną, tačiau oficialaus atsakymo vis dar nėra sulaukusi.

Beje, tai nėra pirmieji prašymai skirti pažeidžiamoms pacientų grupėms papildomą COVID-19 vakcinos dozę. Pavyzdžiui, Lietuvos asociacija „Gyvastis“ pirmą raštą šiuo klausimu yra įteikusi dar balandžio 20 dieną.

„Didžiausios rizikos pacientai, kurie serga galutinės stadijos lėtine inkstų liga ir kuriems taikoma nuolatinė pakaitinė inkstų terapija, taip pat pacientai, kuriems atliktos organų transplantacijos, buvo skiepijami 2021 m. sausio–vasario mėnesiais. Dėl vartojamų imunosupresinių vaistų ir dėl to sutrikusios imuninės sistemos 60–70 proc. transplantuotų pacientų antikūnai nesusidarė. Daliai dializuojamų pacientų taip pat nesusidarė antikūnai arba susidarė labai nedidelis jų kiekis.

Dėl tokios imuninės reakcijos į vakciną šiems pacientams išlieka itin didelė COVID-19 ligos rizika, kurios eiga, kaip rodo statistika, yra sunki ar net mirtina. Iš patekusiųjų į stacionarą dėl COVID-19 ligos apie 30 proc. pacientų reikalingas gydymas intensyviosios terapijos skyriuose, apie 25 proc. iš jų miršta“, – teigiama minėtame asociacijos rašte, adresuotame SAM.

Kartu asociacija bandė atkreipti ministerijos dėmesį į Prancūzijoje jau tuomet taikytą praktiką: čia asmenys, kurių imuninė sistema dėl taikomo gydymo yra nusilpusi, dar balandį buvo pradėti skiepyti trečiąja „Pfizer-BioNTech“ arba „Moderna“ gamintojo vakcinos doze. Trečioji injekcija atliekama praėjus ne mažiau kaip 4 savaitėms po antrosios dozės arba kuo greičiau, jei jau viršytas šis terminas.

Į pacientus vienijančių asociacijų reiškiamą nuogąstavimą SAM sureagavo raštu tik po mėnesio – kaip reikalauja teisės aktai.

„Atsakydami informuojame, kad Jūsų siūlymas bus svarstomas kartu su specialistais. Dėkojame Jums, kad suprantate skiepijimo COVID-19 vakcina svarbą ir prisidedate prie COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo kelio užkirtimo“, – raštą pasirašė SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.

Šiandien yra vienintelis patikinimas iš atsakingų institucijų dėl trečios vakcinos dozės rizikos grupės pacientams ir jis – žodinis, klausimas svarstomas ekspertų taryboje prie Vyriausybės. Kad minėtų asmenų skiepijimas trečiąja COVID-19 vakcinos doze galėtų prasidėti rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, praėjusią savaitę užsiminė premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė.

Naujienų portalas LRT.lt šiuo klausimu taip pat kreipėsi į SAM. Ministerijos atsiųstuose atsakymuose raštu nurodoma, kad klausimas, ar reikėtų skirti papildomą vakcinos nuo SARS-CoV-2 dozę pacientams po organų ar audinių transplantacijos bei kitiems imunosupresuotiems pacientams, kuriems po standartinės vakcinacijos schemos imunitetas nesusiformavo, buvo svarstytas darbo grupėje, tačiau kol kas prie bendro sprendimo neprieita, „tikėtina, kad prie šio klausimo bus grįžta ateityje“. Dėl medikų skiepijimo trečia vakcinos doze SAM gairių taip pat dar neturi.

„Šiuo metu privalomo skiepijimo sprendimo nėra planuojama inicijuoti, bet siekiama, kad darbuotojai skiepytųsi savo noru. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad šis sprendimas, kaip ir kiti privalomo skiepijimo klausimai, yra ne vien Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės“, – nurodoma ministerijos atsakymuose raštu.

Jau yra sukurti dirbtiniai antikūnai

T. Beinortas atkreipia dėmesį, kad, be trečiosios vakcinos dozės, ateityje bus sudaryta galimybė rizikos grupėje esančius pacientus su nusilpusiu imunitetu nuo COVID-19 apsaugoti taikant pasyvią imunizaciją – į žmogaus organizmą suleidžiant dirbtinai sukurtų antikūnų dozę.

„Vakcinacija tiesiog pagamina žmogaus kūne spyglio baltymą, kuris natūraliai nerandamas žmogaus organizme, todėl žmogaus imuninės B ląstelės pradeda gaminti antikūnus, kurie atpažįsta spyglio baltymą ir išlieka žmogaus organizme ilgai, susidaro atminties ląstelių, kad jeigu žmogus susirgtų, jo organizmas galėtų greitai pagaminti antikūnų, kurie neutralizuotų patekusį virusą.

Pasyvi imunizacija – kai antikūnai pagaminami išorėje, ne žmogaus kūne, ir jie suleidžiami asmeniui. Tokie antikūnai jau yra pagaminti ir atlikti klinikiniai tyrimai su jais. Jie žmogaus kraujyje būna apie du mėnesius ir apsaugo nuo ligos arba sumažina jos tikimybę. Bet jie ilgainiui išnyksta iš žmogaus kraujo ir žmogaus imunitetas nusilpsta. Pasyvi imunizacija turėtų būti kartojama periodiškai, nes imuninės atminties organizme ji nesukuria. Tokie antikūnai gali būti mažiau efektyvūs priklausomai nuo viruso atmainų. Jeigu jie buvo sukurti prieš vieną viruso atmainą, o dominuoja kita – išoriškai suleisti tokie antikūnai gali būti mažiau efektyvūs“, – pasakojo T. Beinortas.

Griškevičius: „Medikams turi būti taikoma prievolė skiepytis“

Iš šiandien Lietuvoje pasiekiamų papildomų labai svarbių priemonių pažeidžiamiausių pacientų apsaugai nuo COVID-19 prof. L. Griškevičius išskyrė ir pacientų artimųjų, o taip pat medikų ir socialinių darbuotojų vakcinaciją trečia doze. Jo tikinimu, jeigu tokių pacientų artimiesiems skiepytis šiandien tegalima rekomenduoti apeliuojant į jų sąmoningumą, tai medikams COVID-19 skiepai, jo nuomone, turi būti tiesiog privalomi.

„Statistika rodo, kad medikai puikiai skiepijasi, virš 90 proc. žmonių, dirbančių gydymo įstaigose, turi imunitetą. Bet yra nedidelė dalis sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių žmonių, iki 10 proc., kurie dėl kokių nors priežasčių skiepytis atsisako. Jiems turi būti taikoma prievolė skiepytis arba jiems turi būti uždraudžiama dirbti kontaktinį darbą su pacientais.

Man, kaip medikui, tai yra visiškai suprantamas dalykas. Jeigu mediko profesija yra skirta žmonėms gydyti, jiems padėti, negalima leisti, kad dėl nepagrįstų bei mokslui prieštaraujančių įsitikinimų medikas taptų pavojingas pacientui. Gali būti, kad, užkrėtęs virusu, aš pražudyčiau kraujo vėžiu sergantį pacientą. Tikimybė, kad medikas perneš infekciją pacientui, yra 10 kartų mažesnė, jeigu jis yra pasiskiepijęs“, – tikino prof. L. Griškevičius.

Tiesa, jis pabrėžė, kad pasaulyje dar nėra sutarimo dėl visų sveikų asmenų skiepijimo trečia COVID-19 vakcinos doze, tačiau tikimasi, kad bendrovė „Pfizer“ artimiausiu metu pateiks trečios vakcinos dozės klinikinių tyrimų duomenis Europos vaistų agentūrai, jais remiantis ir bus priimami sprendimai šiuo klausimu.

„Tokios valstybės, kaip Jungtinė Karalystė, kurios jau išspausdino savo preliminarias papildomos vakcinacijos gaires, į jas įtraukė medikus, kurie dirba su pažeidžiamomis grupėmis, ir socialinius darbuotojus. Tikėtina, jie trečia doze bus skiepijami nuo rugsėjo mėnesio kartu su gripo vakcina. Tai yra visiškai racionalus dalykas. Galima tikėtis, kad šitiems asmenims po trečios dozės susidarys labai puikus imunitetas ir ji apsaugos pacientus, be to, tai bus papildoma viruso delta atmainos plitimo prevencija“, – nuomone dalijosi VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas.

VUL Santaros klinikos pradėtą tyrimą su onkohematologiniais pacientais ir jų reakcija į COVID-19 vakcinas taip pat planuoja tęsti.

„Tyrimas yra tęstinis, jo tikslas yra stebėti imunitetą kas tris mėnesius. Kartu renkame duomenis, kiek pacientų užsikrėtė bei susirgo COVID-19 liga. Viena yra įvertinti antikūnus, imuninį atsaką, tačiau ypač svarbu įvertinti klinikinį vakcinos poveikį, kiek žmonių buvo apsaugota. Taip pat renkame duomenis apie vakcinos šalutinius poveikius. Jeigu bus skirta trečia vakcinos dozė – galėsime šiuo tęstiniu tyrimu atsakyti į klausimą, ar iš tikrųjų trečioji dozė naudinga, duomenų šiuo klausimu pasaulio medicinos visuomenė bei kraujo vėžiu sergantys pacientai labai laukia“, – tikino prof. L. Griškevičius.

Straipsnis publikuotas interneto portale lrt.lt

Užsisakyk naujienlaiškį

Partneriai