Gydytoja endokrinologė dr. Martyna Juškienė apie skausmą žino ne tik teoriškai. Vos pradėjusi studijuoti mediciną ji pajuto pirmuosius reumatoidinio artrito požymius.
Iš pradžių Martyna ligos nesireikšmino, bet palaipsniui artrito simptomai aštrėjo ir ėmė vis labiau varginti.
Portalui „Delfi“ M. Juškienė teigė, kad reumatoidinis artritas – skausminga liga.
„Man ji pasireiškė sąnarių patinimais, skausmais, rytiniu sustingimu, ypač smulkiųjų sąnarių: pirštų, plaštakų. Palaipsniui liga apėmė didesnius sąnarius. Kadangi liga tęsėsi ilgai, buvau perėjusi ir visus standartinius gydymus, ir netgi kelias biologines terapijas“, – atviravo M. Juškienė.
Liga taip agresyviai reiškėsi, kad jaunai moteriai jau reikėjo planuoti kelio protezavimą, bet tada likimas pasiuntė dar sunkesnį išbandymą – ūminę mieloleukemiją.
Tai – viena iš pačių agresyviausių kraujo vėžio formų. Kiekvienais metais balandžio 21 dieną pasaulyje minima ūminės mieloleukemijos diena, skirta informacijos apie šią ligą sklaidai.
Po diagnozės atrodė, kad gyvenimas sustojo
Ūminė mieloleukemija M. Juškienei buvo diagnozuota prieš pat Kalėdas, 2023 m. gruodį. Tada jai buvo 32 metai.
„Viskas prasidėjo staiga, – prisiminė pašnekovė. – Vieną vėlų vakarą netikėtai labai pakilo temperatūra – ji siekė net 40 laipsnių. Kadangi aš beveik niekada nekarščiuoju, pasidarė neramu. Kitą dieną kreipiausi į šeimos gydytoją. Jau kurį laiką kosėjau neproduktyviu kosuliu, tad pagalvojau, kad gal man koks plaučių uždegimas. Kraujo tyrimas parodė, kad uždegiminiai rodikliai labai aukšti, žemas hemoglobinas, leukocitai ir trombocitai. Tuo metu dėl artrito man buvo taikoma biologinė terapija, todėl pagalvojau, kad galbūt tokie pakitimai atsirado dėl vaistų ir bendros infekcijos“, – pasakoja medikė.
Martyna buvo nukreipta į Priėmimo skyrių. Ten bendro kraujo tyrimo rezultatų reikėjo laukti neįprastai ilgai.
„Pagaliau atėjęs budintis gydytojas pasakė: „Jūsų kraujyje yra blastų.“ Iš pradžių net nesupratau, apie ką mes kalbame, ir tada pasakė, kad man yra ūminė mieloleukemija. Kai išgirdau tuos žodžius, atrodė, kad visas gyvenimas sustojo, visi planai sudužo į šipulius ir ateities nebėra. Situaciją jautrino dar ir tai, kad mano sūnui tuo metu buvo tik pustrečių metų. Galvoje sukosi tik vienas klausimas: kiek dar turiu laiko? Visas šias spalvas dar labiau temdė tai, kad rezidentūros metu, kai dirbau Hematologijos skyriuje, mačiau jauną pacientą, sirgusį ūmine mieloleukemija. Tada jo liga progresavo žaibiškai. Mane jo istorija labai palytėjo – tokių vaizdų nepamiršti niekada gyvenime. Todėl kai išgirdau tą pačią diagnozę Priėmimo skyriuje, net trūko žodžių“, – prisiminusi baisią dieną graudinosi M. Juškienė.
Laukiau transplantacijos, kad donoro ląstelės prigytų ir kad išgyčiau nuo ūminės mieloleukemijos, o tai, kad dar ir artritą pavyko pagydyti, yra geriausias dalykas – tiesiog aukso vertės dovana.
Nuramino gydytojo žodžiai
Pašnekovė neslėpė, kad pirmosios dienos po diagnozės dėl patirto šoko tarsi išsitrynė iš atminties.
„Esu labai dėkinga savo kolegėms, kurios tuo momentu labai pasirūpino manimi ir mano šeima. Jos suorganizavo, kad mano tolesnis gydymas būtų Santaros klinikose“, – pasakojo M. Juškienė.
Pašnekovė negali atsidžiaugti pakliuvusi gydytis pas daktarą Andrių Žučenką.
„Kai į palatą atėjo daktaras A. Žučenka su kolega, pirmą kartą iš tikrųjų pajutau nusiraminimą, nes gydytojas pasakė, kad iš kortų kaladės išsitraukiau geriausią kortą. Tai buvo tie žodžiai, kurių man tuo metu labiausiai reikėjo – kad dar ne viskas prarasta. Jie man suteikė vilties, kad dar nepralaimėjau, dar viskas bus gerai.
Kol truko gydymas – ir per pirmą chemoterapiją, ir per kaulų čiulpų transplantaciją – gydytojas A. Žučenka man vis kartojo: „Martyna, kantrybės. Martyna, viskas bus gerai.“ Esu jam už tai dėkinga. Jis kaip koks karvedys veda savo pacientus į mūšį“, – palygino M. Juškienė.
Sveikimo procesas nebuvo lengvas. Nors po chemoterapijos buvo pasiekta remisija, vėlesni tyrimai parodė, kad liga sugrįžta ir reikalai prasti. Dakaras A. Žučenka suskubo nuraminti savo pacientę ir, paaiškinęs, kodėl taip galėjo nutikti, patikino, kad dar ne viskas prarasta.
Aukso vertės dovana
Situacijai negerėjant buvo nuspręsta, kad reikės kaulų čiulpų transplantacijos. Kadangi Martynos sesuo kaip donorė netiko, teko ieškoti negiminingo donoro. Kai jis atsirado, 2025 m. vasario 25 d. Martynai buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija.
Po transplantacijos įvyko stebuklas – pasitraukė ne tik ūminė mieloleukemija, bet ir ilgus metus Martyną varginęs reumatoidinis artritas. Pašnekovė jau anksčiau buvo girdėjusi, kad transplantacija gali padėti pažaboti ir šią ligą.
„Atsimenu, kaip kaulų čiulpų transplantacijos proceso metu būdavo vizitacijos ir vienas iš atėjusių gydytojų atkreipė dėmesį į šiek tiek deformuotas mano plaštakas. Daktaras A. Žučenka pakomentavo, kad taip yra dėl reumatoidinio artrito. Tada vienas iš vizituojančių gydytojų pasakė, kad transplantacija išgydys ir šią ligą, kad čia išgydo viską – ir psoriazę, ir Krono ligą. Pamaniau, oho, kaip nuostabu!
Jau po chemoterapijos artritas buvo keliems mėnesiams pasitraukęs. Buvo taip lengva, kai nebuvo kasdieninio skausmo, patinimų, judesių ribotumo, nereikėjo vartoti vaistų nuo skausmo. Bet po kiek laiko artritas sugrįžo.
Laukiau transplantacijos, kad donoro ląstelės prigytų ir kad išgyčiau nuo ūminės mieloleukemijos, o tai, kad dar ir artritą pavyko pagydyti, yra geriausias dalykas – tiesiog aukso vertės dovana“, – džiaugėsi M. Juškienė.
Gydytoja yra nepaprastai dėkinga nepažįstamam žmogui, kuris tapo donoru ir paaukojo savo kamienines kraujodaros ląsteles. Ji paragino ir kitus nelikti abejingus, ir jeigu gali, donuoti kraujo, nes kažkam tai išgelbėja gyvybę.
Būklė buvo labai sudėtinga
VUL Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Imunosupresuotųjų specializuotos pagalbos skyriaus vedėjas, gydytojas hematologas dr. Andrius Žučenka prisiminė, kad M. Juškienė pas juos atvyko būdama ypač sudėtingos būklės. Jai diagnozuota ūminė mieloleukemija ir sunki grybelinė infekcija – plaučių aspergiliozė.
„Kaip ir visais ūmių leukemijų atvejais, viskas vyko labai intensyviai ir greitai – pradėtas infekcinių komplikacijų gydymas, skubiai atlikti leukemijos ląstelių genetiniai tyrimai, pradėta kaulų čiulpų donoro paieška. Paaiškėjus, kad leukeminėse ląstelėse nustatyti palankios prognozės genetiniai pakitimai, galėjome šiek tiek pasidžiaugti. Pajuokavome, kad iš itin blogos kortų kaladės bent jau pavyko išsitraukti gerą kortą. Nedelsdami pradėjome chemoterapinį gydymą kartu su biologiniu preparatu gemtuzumabu. Martyna įveikė visas su gydymu susijusias komplikacijas ir jau po pirmo kurso jai pavyko pasiekti remisiją. Toliau sekė dar 3 gydymo kursai – buvo siekta visiškai išgydyti leukemiją ir išvengti kaulų čiulpų transplantacijos.
Baigę gydymą, Martyną atidžiai stebėjome, reguliariai tyrėme kaulų čiulpų ir kraujo ėminius atlikdami itin tikslius tyrimus ir džiaugėmės, kad pavyko pasiekti visišką molekulinę remisiją – liktinės leukemijos ląstelių nebeaptikome. Nors nemažai daliai pacientų, kuriems diagnozuojame palankios prognozės ūminę mieloleukemiją, liga po gydymo nebegrįžta, Martynos atveju jau po pusmečio aptikome molekulinį ligos atkrytį. Tikslūs tyrimai leido labai anksti planuoti tolesnį gydymą bei išvengti ligos atkryčio su kliniškai agresyvia liga. Mūsų centre tokiais atvejais taikomas modernus, taikinių terapija paremtas gydymas, leidžiantis reikšmingai sumažinti leukeminių ląstelių skaičių ir išvengti visiško atkryčio prieš planuojamą kaulų čiulpų transplantaciją, kuri, siekiant išgydyti pacientus, tokiais atvejais būtina.
Martynos atveju viskas pavyko puikiai – taikinių terapija paprastai toleruojama itin gerai, kai kraujo rodikliai dar yra normalūs, o leukemija kliniškai dar nėra aktyvi. Šis antros eilės gydymas leido Martynai vėl pasiekti molekulinę remisiją. Mes tuo pačiu metu aktyvavome negiminingą kamieninių kraujodaros ląstelių donorą užsienyje ir suplanavome transplantaciją. Transplantacija praėjo sklandžiai ir nors išsivystė kelios infekcinės komplikacijos, Martyna visas jas įveikė ir šiuo metu, praėjus daugiau nei metams po transplantacijos, yra visiškai sveika – visiškai nebeaptinkame likutinių leukemijos ląstelių bei labai džiaugiamės, kad nėra jokių sunkių potransplantacinių komplikacijų“, – džiaugėsi daktaras A. Žučenka.
Stebuklas po kaulų čiulpų transplantacijos
Paklaustas, ar reumatoidinis artritas galėjo kaip nors paveikti ūminės mieloleukemijos eigą, gydytojas atsakė: „Ilgalaikis reumatoidinio artrito gydymas susilpnina imunitetą, o būtent imuninės sistemos sutrikimai gali lemti tai, kad kaulų čiulpuose atsiradusios pavienės pakitusios ląstelės nėra sunaikinamos, ypač kai yra ir kitų rizikos veiksnių, pvz. paveldėtas didesnis polinkis sirgti vėžiu. Taip pat kai kurie vaistai, naudojami autoimuninėms ligoms gydyti, gali nežymiai padidinti riziką susirgti antrinėmis kraujo ligomis.
Imuninės sistemos vaidmuo baigus ūminės leukemijos gydymą taip pat yra svarbus. Tai padeda mažinti ligos atkryčio riziką. Nors negalime labai užtikrintai teigti, kad Martynos atveju būtent jos autoimuninė liga turėjo įtakos leukemijos eigai, tačiau atmesti to tikrai negalime.
Apibendrinant galima pasakyti, kad susirgimą ūmia mieloleukemija ir tolesnę ligos eigą beveik visada lemia daugelio veiksnių visuma.“
Daktarui nebuvo netikėta, kad po kaulų čiulpų transplantacijos pasitraukė ir reumatoidinis artritas.
„Tuoj po diagnozės su Martyna kalbėjome, kad jei ir prireiks transplantacijos, mums gali pavykti išgydyti ne tik leukemiją, bet ir reumatoidinį artritą. Kadangi reumatoidinis artritas yra paties paciento imuninės sistemos sutrikimo nulemta liga (autoimuninė liga), pakeitus imuninę sistemą, šis sutrikimas išgydomas. Po kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos paciento imuninė sistema yra visiškai sunaikinama, o iš donoro kamieninių ląstelių formuojasi naujas imunitetas, kuris nebepuola Martynos sąnarių“, – paaiškino dr. A. Žučenka.
Kaulų čiulpų transplantacija gali būti veiksminga ir gydant kitas ligas.
„Dažniausia kaulų čiulpų transplantacijos indikacija tarp nepiktybinių ligų yra aplazinė anemija. Tai imuninės sistemos sutrikimas, kuomet imunitetas pradeda naikinti kaulų čiulpuose esančias kamienines kraujodaros ląsteles, visiškai sutrinka kraujodara ir pacientas tampa priklausomas nuo kraujo perpylimų, be to, patiria didelę riziką susirgti sunkiomis infekcijomis. Atlikdami kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją mes sugrąžiname žmogui kraujodarą ir kartu panaikiname paciento sutrikusią imuninę sistemą, pakeisdami ją sveika donorine. Kitos itin retos būklės, dėl kurių atliekame alogenines (kito žmogaus) kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijas, yra įgimto imunodeficito rūšys, sunkūs įgimti kraujodaros sutrikimo sindromai, medžiagų apykaitos ligos, kiti labai reti, tačiau gyvybiškai pavojingi imuninės sistemos sutrikimai (pvz. hemofagocitinė limfohistiocitozė).
Tačiau reikia suprasti, kad alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija yra vienas iš pačių sudėtingiausių gydymo būdų visoje medicininėje praktikoje, siejamas su labai didele komplikacijų rizika, todėl daugumos autoimuninių ligų atveju galimos žalos ir naudos santykis nėra tinkamas pacientui, ypač kai turime vis gerėjančias ir gerokai saugesnes autoimuninių ligų gydymo galimybes. Svarbu pažymėti, kad itin sunkiais autoimuninių ligų atvejais turime galimybes taikyti ir pačią pažangiausią CAR-T ląstelių terapiją“, – atkreipė dėmesį dr. A. Žučenka.
Gyvybiškai svarbi dovana
Lietuvos negiminingų donorų registre šiuo metu yra tik 15 tūkst. donorų. Toks skaičius leidžia atlikti tik iki 10–15 proc. visų transplantacijų per metus. Pvz., 2025 metais Lietuvoje buvo atlikta 120 alogeninių kaulų čiulpų transplantacijų, bet tik 13 donorų buvo iš Lietuvos registro. Didžioji dalis transplantacijų buvo atliekama naudojant užsienio donorų ląsteles arba nevisiškai imunologiškai tapačias ląsteles, o tai, pasak dr. A. Žučenkos, sietina su didesne potransplantacinių komplikacijų rizika.
Tarp užregistruotų donorų didesnę dalį šiuo metu sudaro 35–55 metų donorai, bet su reikšmingai geresniais rezultatais siejami jaunesni, ypač 18–30 metų, donorai.
„Turint gerokai didesnį ir „jaunesnį“ registrą, transplantacijos pacientams būtų atliekamos daug greičiau. (Planavimas su užsienio donorais užtrunka ne trumpiau nei 5–6 savaites, o kai donorai iš Lietuvos, suplanuoti transplantaciją mūsų komanda gali vos per kelias dienas.) Tai gyvybiškai svarbu pacientams, kurių klinikinė būklė itin komplikuota, o greitai atliekama transplantacija gali reikšmingai padidinti šansus pasveikti. Tai išskirtinai svarbu ir tiesiogiai gelbėtų gyvybes. „Jaunesnis“ registras lemtų tai, kad daugiau transplantacijų būtų atliekama naudojant jaunų donorų ląsteles, todėl būtų galima tikėtis geresnių potransplantacinių išeičių ir išgelbėti daugiau pacientų. Negana to, lėšos, naudojamos sumokant už užsienio centrų donorų donacijas, galėtų likti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje.
Tad labai kviečiame visus sveikus 18–35 metų jaunuolius įsitraukti į Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą ir taip išgelbėti kuo daugiau pacientų“, – paragino daktaras A. Žučenka. Daugiau informacijos pateikta bei registracijos vietos nurodytos puslapyje www.bukgeras.lt.
Lietuvoje – teigiami pokyčiai
Sergančius kraujo ligomis vienijančios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė teigė, kad tokios istorijos kaip M. Juškienės suteikia daug vilties žmonėms, šiandien išgirdusiems ūminės mieloleukemijos diagnozę.
„Tokios istorijos primena, kad net ir susidūrus su sunkia, agresyvia liga galime kalbėti ne tik apie kovą, bet ir apie realią gydymo pažangą, pažangių sprendimų naudą bei sėkmingo pasveikimo galimybę.
Mes, kaip bendruomenė, labai skatiname narius dalintis savo ligos istorijomis, nes tai yra gyvas liudijimas ką tik susirgusiems pacientams, kad ši liga gali būti įveikta“, – neabejojo I. Drėgvienė.
Pašnekovė pasidžiaugė šios ligos gydymo pažanga Lietuvoje.
„Mums, kaip pacientų bendruomenei, ypač svarbu matyti, kad pacientams mūsų šalyje tampa prieinamas modernus, kompensuojamas gydymas. Taip pat labai svarbu pabrėžti gydytojų vaidmenį. Lietuvoje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie nuolat gilina žinias, seka naujausias gydymo tendencijas, ieško geriausių sprendimų pacientams ir aktyviai prisideda prie klinikinių tyrimų plėtros. Būtent gydytojų profesionalumas, atsidavimas ir gebėjimas taikyti pažangius gydymo metodus leidžia pasiekti rezultatus, kurie nenusileidžia pirmaujančių Europos hematologijos centrų pasiekimams. Pacientams ir jų artimiesiems tai yra labai svarbi žinia: pažangus gydymas nėra tolima teorija – jis yra čia, Lietuvoje. O stipri medikų bendruomenė, prieinamas kompensuojamas inovatyvus gydymas ir galimybės dalyvauti klinikiniuose tyrimuose yra aiškus įrodymas, kad judame teisinga kryptimi. Tikime, kad būtent toks kelias – investicijos į pažangų gydymą, specialistų ugdymą ir kuo platesnį inovacijų prieinamumą pacientams – yra teisinga ateities kryptis“, – neabejojo I. Drėgvienė.
