2022 12 05

Gydytojas hematologas: „Labiausiai motyvuoja pacientų pasveikimo istorijos, kurios prilygsta tikriems stebuklams“

Iliustracija

Dar besimokant mokykloje gydytoją hematologą Andrių Žučenką domino genetika ir piktybinės ligos, o studijų metais jis suprato, jog būtent hematologija yra įdomiausia ir itin visapusiška specialybė, apjungianti visas įdomiausias medicinos sritis: genetiką, mikrobiologiją, farmakologiją, laboratorinę mediciną, intensyvią terapiją, mokslinius tyrimus.

„Kartu tai yra nepaprastai greitai besikeičianti specialybė su vis tobulėjančiomis gydymo galimybėmis, kurios, kai susimąstai, kartais atrodo lyg iš fantastikos srities. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti ląstelinę terapiją, apie kurią paskaitų metu man pasakojo gyd. A. Slobinas. Prieš dešimtmetį tai atrodė kaip tolima ateitis, tik teorinis panaudojimas, o dabar ląstelinė terapija tampa rutinine praktika.

Mane labiausiai motyvuoja mūsų centro pacientų pasveikimo istorijos, kurios prilygsta tikriems stebuklams. Tai atvejai, kurie įkvepia stengtis dėl kiekvieno paciento, suteikti visas įmanomas geriausias gydymo galimybes, dažnai neskaičiuojant savo laiko ir darbo kiekio. Taip pat mane įkvepia supantys šauniausi ir profesionaliausi kolegos, visada palaikanti šeima bei draugai“, – sakė A. Žučenka.

Jeigu neretai pirmoji akistata su liga pacientams būna netikėta, nemaloni ir gąsdinanti, gydytoją stipriau sukrečia akimirkos suprantant, kad visos gydymo galimybės jau yra išsemtos ir būtent tokią žinią reikia perduoti sergančiam žmogui ir jo artimiesiems: „Manau, gydytojui tai yra psichologiškai gerokai sunkiau nei informuoti pacientą apie naujai nustatytą piktybinę ligą ar netgi ligos atkrytį, kuomet dar yra galimybių pasveikti.“

O susidūrimo su diagnoze etape A. Žučenka mano, jog svarbiausia yra priimti savo ligą ir žiūrėti į ją kaip į iššūkį, kurį reikia įveikti.

„Pacientams paaiškinu, kad dabar gyvenimo kelyje esame įvažiavę į tamsų tunelį, kelias duobėtas, nelygus, tačiau būtinai iš to tamsaus tunelio turime išvažiuoti ir vėl grįžti į gražų, saulėtą, lygų kelią. Dabartinės tyrimų ir gydymo galimybės hematologijoje tobulėja milžinišku greičiu, pacientams vis labiau tampa prieinami patys moderniausi imunoterapijos, taikinių terapijos, ląstelinės terapijos gydymo metodai, kurie ženkliai padidina šansus pasveikti.

Gydymo metu savo pacientams visada rekomenduoju stengtis džiaugtis mažais gyvenimo dalykais, užsiimti mėgstama veikla, mėgautis skaniu maistu, būti gryname ore, palaikyti fizinį krūvį, bendrauti ir semtis gerų emocijų. Kartu stengiuosi juos motyvuoti, kad sunkiausias gydymo periodas jau praeityje ir dabar žingsnis po žingsnio keliaujame link tikro pasveikimo ir geros savijautos. Kitas svarbus aspektas yra gydymo rekomendacijų laikymasis, ypač, kuomet pacientai nuolat turi vartoti specifinius vaistus. Dažnai padiskutuojame su pacientais, kas iš daugybės patarimų, papildų, sveikatą gerinančių procedūrų iš tiesų gali būti naudingi, o kas ne, arba galimai net ir žalingi“, – pasakojo jis.

Ikona

Mane labiausiai motyvuoja mūsų centro pacientų pasveikimo istorijos, kurios prilygsta tikriems stebuklams. Tai atvejai, kurie įkvepia stengtis dėl kiekvieno paciento, suteikti visas įmanomas geriausias gydymo galimybes, dažnai neskaičiuojant savo laiko ir darbo kiekio.

Pasak gydytojo hematologo, artimųjų vaidmuo ir palaikymas taip pat yra svarbi sveikimo proceso dalis: „Artimiesiems rekomenduoju motyvuoti ir palaikyti sergantįjį, suprasti, kad niekas nėra kaltas dėl artimojo ligos, taip pat nekaltinti ir savęs, kad galbūt kažkas buvo nepastebėta ar padaryta per vėlai. Kaip ir pacientas, artimieji turi suprasti, kad kraujo ligų gydymas dažnai yra intensyvus. Po jo seka ilgas sveikimo ir atsigavimo periodas, tačiau tai yra kelias į ligos išgydymą. Kai kuriais atvejais paciento artimuosius liga paveikia net labiau nei patį pacientą. Neretai tai apima tiek didelį psichologinį, tiek ir fizinį bei finansinį krūvį. Dažnai rekomenduoju ne tik sergančiam žmogui, bet ir artimiesiems pasikalbėti su psichologu, pasidomėti dėl galimos socialinės pagalbos.“

Nors įprasta manyti, jog onkologinė liga sukelia tik slogius jausmus, A. Žučenka pastebi, jog jo darbe netrūksta džiugių ir įsimintinų istorijų.

„Visai neseniai džiaugiausi laimingos, sveikos pacientės atsiųsta nuotrauka kartu su savo vaikučiu. Esu labai laimingas matydamas kiekvieną savo pacientą, kuris atsigauna po sėkmingo gydymo net ir sudėtingiausiose situacijose, ir džiaugiasi grįždamas į sveiką gyvenimą. Šypsena ir „ačiū už išgelbėtą gyvybę“ yra tai, kas labiausiai ir džiugina bei motyvuoja toliau tęsti šį darbą.

Net ir liūdniausiais atvejais tampa šiek tiek lengviau, kai pacientai ar jų artimieji nuoširdžiai padėkoja už visas pastangas išgydyti. Pamenu, kai vienos iš mano pirmųjų pacientų šeima pasakė, kad mane laikė tarsi „angelu sargu“.

Neabejotinai, išskirtiniausia yra jaunos pacientės, susirgusios ūmia mieloleukemija, istorija. Jos liga nepasidavė net ir išnaudojus visas įmanomas standartinio ir moderniausio taikinių terapijos gydymo galimybes, atlikus net dvejas kaulų čiulpų transplantacijas. Situacija atrodė visiškai beviltiška, tačiau bendradarbiaujant su geriausiu pasaulyje hematologijos centru JAV, pacientei pavyko nuvykti į Hjustoną, įsitraukti į visiškai naujo preparato klinikinį tyrimą, pasiekti remisiją ir sugrįžti tęsti gydymo pas mus. Mūsų centre atlikome jau trečiąją kaulų čiulpų transplantaciją (kurios metu pacientė sugebėjo išlaikyti universiteto sesijos egzaminus!), ir dabar ji sveika jau daugiau nei metus laiko. Drąsiai galiu teigti, kad šios pacientės istorija ir taikyto gydymo taktika yra išskirtinė ir vienintelė visame pasaulyje.