Tapk nariu

Jei norite tapti asociacijos „Kraujas“ nariu, užpildykite žemiau esančią formą. Tapdami bendrijos „Kraujas“ nariu, Jūs gausite pranešimus apie bendrijos veiklas, naujienas ir renginius.







Please leave this field empty.

Naujas leidinys apie amiloidozę

2023 01 06

Informacinis leidinys pacientams ir jų artimiesiems

Kas yra amiloidozė?
Amiloidozė – tai grupė retų susirgimų, kurių metu organizme ima formuotis ir kauptis nenormalus baltymas amiloidas. Ji gali būti sisteminė (kai amiloido baltymas kaupiasi visame organizme) arba lokali (kai amiloidas kaupiasi kuriame nors viename audinyje ar organe). Amiloido baltymo sankaupos kūno audiniuose ir organuose kitaip dar vadinamos depozitais. Amiloido sankaupos yra netirpios, organizmui sunku jas pašalinti ir tai sąlygoja šio pakitusio baltymo nuolatinį kaupimąsi. Galiausiai dėl tokių sankaupų gali būti sutrikdoma organų funkcija, o negydant tai gali lemti ir negrįžtamą organų funkcijos pažeidimą. Atrasta apie 30 baltymų, kurie gali sukelti įvairių tipų amiloidozę. Kiekvienam iš šių tipųbūdingi skirtingi simptomai ir požymiai. Kiekvienas iš šių ligos tipų progresuoja skirtingu greičiu, o jų sukeliami simptomai kiekvienam pacientui šiek tiek skiriasi. Net ta pačia amiloidozės forma sergantiems skirtingiems pacientams gali prireikti skirtingo gydymo. Amiloidozė nėra užkrečiama, todėl jūs ja nesusirgsite, jei bendrausite su amiloidoze sergančiu pacientu.

 

Kaip diagnozuojama amiloidozė?
Nustatyti amiloidozės diagnozę gali būti sunku. Nėra vieno tyrimo, patvirtinančio diagnozę, ir tyrimų rezultatai gali skirtis skirtingiems pacientams. Jūsų gydytojas nuspręs, kuriuos tyrimus jums atlikti, remdamasis jūsų patiriamais simptomais. Šie tyrimai skirti nustatyti, ar sergate amiloidoze ir koks yra amiloido tipas. Galimi tyrimai:
• jūsų sveikatos istorijos surinkimas ir fizinis ištyrimas,
• kraujo ir šlapimo tyrimai,
• audinių biopsija,
• kaulų čiulpų biopsija,
• vaizdiniai tyrimai, pvz.: MRT (magnetinis branduolių rezonansas), KT (kompiuterinė
tomografija), scintigrafija,
• rentgeno tyrimai,
• ultragarsiniai tyrimai,
• nervų pralaidumo tyrimai (neurografija),
• širdies funkcijos tyrimai, tokie kaip EKG (elektrokardiograma) ir širdies echoskopija.
Mažai tikėtina, jog jums prireiks atlikti visus išvardintus tyrimus.

Leidinį PDF formatu galite atsisiųsti.

Užsisakyk naujienlaiškį

Partneriai