Aktyvaus anykštėno Virgilijaus Vaičiulio veiklos nesustabdė net onkologinė liga. Jis iki pat pensijos vadovavo bendrovei „Anykščių šiluma“, buvo Anykščių rajono vicemeru, Naujosios sąjungos Anykščių skyriaus pirmininku. Nuo tada, kai išgirdo lėtinės limfocitinės leukemijos diagnozę, praėjo jau 14 metų. Neseniai 69-ąjį gimtadienį atšventęs V. Vaičiulis džiaugiasi, kad medicinos pažanga jam leidžia gyventi visavertį gyvenimą, o pritaikytas inovatyvus gydymas privertė ligą atsitraukti.
Ligą parodė kraujo tyrimai
Apie savo ligą V. Vaičiulis sužinojo, kai šeimos gydytojas pasiūlė profilaktiškai atlikti kraujo tyrimus. Ištyrus kraują buvo aptiktas didelis limfocitų kiekis. Kai pakartojus kraujo tyrimus rezultatai vis tiek buvo blogi, V. Vaičiuliui buvo pasiūlyta nuvykti pas Santaros klinikų hematologus, kurie ir diagnozavo kraujo ligą – lėtinę limfocitinę leukemiją.
Kurį laiką V. Vaičiulis buvo stebimas, o jo būklė palaipsniui blogėjo.
„2018 metais kirkšnyje iškilo limfmazgis. Tada skyrė chemoterapiją. Tąkart ji padėjo“, – prisiminė pašnekovas.
Vėliau jis buvo gydytas skirtingais vaistais, bet kai 2024 metais vėl iškilo nemažas limfmazgis kirkšnyje, o būklė negerėjo, buvo nuspręsta taikyti inovatyvų gydymą – CAR-T ląstelių terapiją. Ji atlikta 2024 metų rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje.
Šįkart gydymas buvo sėkmingas ir V. Vaičiulis teigia, kad iki šiol jaučiasi neblogai. Tiesa, liga susilpnino imunitetą, tad kol kas V. Vaičiulis priverstas kartą per mėnesį lankytis pas gydytojus ir leistis imunitetą stiprinančius vaistus.
Situaciją kiek apsunkino ir širdies ritmo sutrikimai, kurių pasitaikydavo dar iki diagnozuojant leukemiją. Buvo metas, kai tie sutrikimai pasireikšdavo dažnokai – bent po kartą per mėnesį, tačiau pakeitus vaistus ritmas nė karto nebesutriko.
Liga dirbti nesutrukdė
V. Vaičiulis neslėpė, kad susirgus jį slėgė nežinomybė, kaip teks toliau gyventi su liga.
„Bet praėjo jau 14 metų ir vis dar sėkmingai gyvenu. Šiuo metu jaučiuosi neblogai, tik vis dar man leidžia imunoglobuliną“, – atviravo anykštėnas.
Liga nesutrukdė tęsti darbus. Pašnekovas teigė ligoninėje gulėjęs tik pirmas tris dienas, kai 2018 metais jam taikė chemoterapiją, o vėliau kartą per mėnesį važiuodavo į dienos stacionarą, kad jam sulašintų vaistų.
„Nebuvo ypatingo šalutinio chemoterapijos poveikio. Gal tik po trečio seanso kiek papykino. Kadangi nieko blogo nejaučiau, darbui gydymas netrukdė ir energijos užteko“, – džiaugėsi V. Vaičiulis.
Dabar pašnekovas mėgaujasi gyvenimu būdamas pensijoje. Kadangi gyvena nuosavame name, sako, kad veiklos jam netrūksta, ypač vasarą.
„Su žmona gerai sugyvename, taigi nenuobodu. Būna, kad manęs klausia: „Kodėl dabar į partiją nestoji?“ Bet aš atsakau: kam man išeiti iš namų, kai su žmona gerai sugyvenu. Jau 4 metus gyvenu užtarnautame poilsyje ir man visai nenuobodu“, – patikino V. Vaičiulis.
Susirgęs pašnekovas visiškai pasitikėjo tik medikais ir kitiems pataria taip daryti.
„Manau, kad mūsų gydytojai labai geri, o medicina stipriai pažengusi į priekį. Aš ir žmonai bei vaikams sakau, kad jeigu ne tokia medicinos pažanga, tai jau tikriausiai nebevaikščiočiau šioje žemėje. Vis dėlto reikia tikėti tais, kurie yra baigę mokslus“, – įsitikinęs V. Vaičiulis.
Kartu tai labai aiškus pavyzdys, kodėl svarbu, kad inovatyvūs gydymo metodai būtų prieinami pacientams: juk už kiekvienos naujos terapijos slypi konkretaus žmogaus gyvenimas, jo šeima, darbas, planai ir galimybė toliau gyventi visavertiškai.
– Ieva Drėgvienė, asociacijos „Kraujas“ pirmininkė
Kas yra lėtinė limfoleukemija
Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja hematologė Skirmantė Černauskienė paaiškino, kad V. Vaičiulį užklupusi lėtinė limfoleukemija yra kraujo onkologinė liga. Ja sergant organizme pradeda nekontroliuojamai daugintis pakitę B limfocitai – baltieji kraujo kūneliai, kurie sveikame organizme atsakingi už imuninę apsaugą.
„Nors šios ląstelės primena brandžius limfocitus, jos yra funkciškai „sugedusios“ ir nesugeba tinkamai kovoti su infekcijomis, o pamažu kaupiasi kraujyje, kaulų čiulpuose, limfmazgiuose ir blužnyje“, – pasakojo gydytoja S. Černauskienė.
Ši liga yra dažniausiai suaugusiems asmenims pasitaikanti leukemijos forma Vakarų šalyse. Paprastai ji diagnozuojama vyresniems nei 65–70 metų žmonėms, šiek tiek dažniau vyrams.
„Ligos eiga labai skirtinga – vieniems ji progresuoja labai lėtai, dešimtmečiais, ir gydymo gali net neprireikti, kitiems, kaip šiuo atveju, liga reiškiasi agresyviau dėl tam tikrų genetinių ligos ląstelių ypatumų. Nemažai pacientų diagnozės nustatymo metu neturi jokių simptomų – liga aptinkama atsitiktinai, atlikus kraujo tyrimą. Vėliau gali padidėti limfmazgiai, blužnis, atsirasti nuovargis, naktinis prakaitavimas, pradėti kristi svoris, o dėl sutrikusio imuniteto – padažnėti infekcijos. Ligai progresuojant gali sumažėti sveikų kraujo ląstelių – atsirasti anemija ar trombocitopenija“, – galimus simptomus vardijo gydytoja.
Anot pašnekovės, tikslios šios ligos priežastys nežinomos ir nėra aiškaus ryšio su gyvensena.
„Žinoma, kad tam tikri veiksniai, tokie kaip vyresnis amžius ar lėtinės limfoleukemijos atvejai šeimoje, gali padidinti riziką susirgti, tačiau daugeliu atvejų mes nežinome, kas tiksliai išprovokavo pakitusių ląstelių atsiradimą ir dauginimąsi. Ligos ląstelėse dažnai randama specifinių genetinių pakitimų, tačiau tai nėra ligos priežastis, o veikiau ligos „biologinis parašas“, kuris padeda numatyti, kaip liga progresuos ir kaip reaguos į gydymą“, – apie ligos priežastis kalbėjo gydytoja.
Medikės teigimu, pacientų išgyvenamumo prognozė priklauso nuo ligos išplitimo ir progresavimo tempo, taip pat nuo genetinių ligos ląstelių ypatumų.
„Yra pacientų grupių, kurių liga visą gyvenimą išlieka rami ir gali niekada neprireikti gydymo – tokių žmonių gyvenimo trukmė nesiskiria nuo bendros populiacijos. Tačiau yra ir agresyvesnių, sunkiau gydomų atvejų. Apskritai per pastarąjį dešimtmetį prognozė reikšmingai pagerėjo. Atsiradus naujiems tikslinio veikimo vaistams ir CAR-T terapijai, šiandien net ir tie pacientai, kuriems liga anksčiau būdavo praktiškai negydoma, dabar turi realią galimybę pasiekti ilgalaikę remisiją“, – pastebėjo gydytoja.
Kalbėdama apie V. Vaičiulio širdies ritmo sutrikimus, gydytoja pabrėžė, kad gretutinės ligos gali apsunkinti onkologinės ligos gydymą, todėl gydymas turi būti individualiai pritaikomas. Šiuo atveju dėl galimos tam tikrų vaistų įtakos širdžiai gydymas buvo pakeistas į saugesnę alternatyvą.
Išsigelbėjimas – CAR-T terapija
V. Vaičiuliui buvo pritaikytas inovatyvus CAR-T gydymas. Gydytoja S. Černauskienė pasakojo, kad CAR-T – tai ląstelių imunoterapija, kurios metu kovai su vėžiu naudojamos paties paciento imuninės ląstelės.
„Iš paciento kraujo surenkami T limfocitai. Jie laboratorijoje genetiškai modifikuojami, kad ant jų paviršiaus atsirastų dirbtinis receptorius, atpažįstantis specifinį baltymą ant vėžinių ląstelių paviršiaus. Modifikuotos ląstelės laboratorijoje padauginamos ir sugrąžinamos į paciento kraują infuzijos būdu. Patekusios į organizmą, jos atpažįsta ir naikina vėžines ląsteles“, – paaiškino gydytoja.
Svarbu tai, kad CAR-T ląstelės po suleidimo gali ilgą laiką išlikti žmogaus organizme ir padėti kontroliuoti ligą.
CAR-T terapija šiandien plačiausiai taikoma gydant įvairias pakitusių B limfocitų nulemtas kraujo vėžio formas – ūminę limfoblastinę leukemiją, įvairių tipų limfomas. Taip pat daugėja duomenų apie šio gydymo pritaikymą sergant kitomis ligomis.
„CAR-T terapija kol kas nėra sprendimas visais atvejais – šiuo metu ji dažniausiai taikoma tada, kai standartinis gydymas jau neveikia arba liga po jo atsinaujina. Tačiau, kadangi metodo rezultatai labai geri, atliekant mokslinius tyrimus CAR-T terapija vis dažniau bandoma taikyti ir ankstyvose fazėse. Gydymas tampa vis labiau individualizuotas, o dėl tokių galimybių kaip CAR-T terapija mes galime suteikti viltį daugeliui pacientų, kuriems anksčiau nebūdavo jokių efektyvių gydymo galimybių“, – sakė gydytoja.
Lietuva – vienintelė Baltijos šalis, kurioje taikoma CAR-T
Sergančius kraujo ligomis vienijančios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė sakė, kad Lietuvoje CAR-T terapija pradėta taikyti 2022 metų viduryje Santaros klinikose, o nuo 2024 metų šis gydymas yra kompensuojamas privalomojo sveikatos draudimo lėšomis.
„Šiuo metu CAR-T terapija taikoma pacientams, sergantiems tam tikromis B ląstelių kilmės kraujo vėžio formomis – ūmine B limfoblastine leukemija, difuzine didelių B ląstelių limfoma ir kitomis agresyviomis ar atsinaujinusiomis B ląstelių limfomomis, kai liga nebereaguoja į standartinį gydymą arba atsinaujina. Sprendimą dėl šios terapijos skyrimo priima Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojų hematologų konsiliumas, atsižvelgdamas į paciento ligos eigą, ankstesnį gydymą ir bendrą paciento būklę“, – paaiškino I. Drėgvienė.
Per CAR-T terapijos taikymo Lietuvoje laikotarpį šis gydymo metodas jau padėjo daugiau kaip 100 mūsų šalies pacientų, sergančių B ląstelių leukemija ir limfoma. Per metus Santaros klinikose CAR-T terapiją gauna apie 30 pacientų.
Santaros klinikų duomenimis, daugiau nei 70 proc. pacientų atsakas į gydymą vertintinas kaip reikšmingas, o maždaug pusė jų pasiekia ilgalaikę remisiją, trunkančią ilgiau nei metus.
„Tai labai svarbūs rezultatai, nes CAR-T terapija dažnai taikoma pacientams, kurių liga jau yra atspari ankstesniems gydymo būdams arba yra atsinaujinusi, iš esmės tuomet, kai visos gydymo galimybės yra išsemtos“, – sakė I. Drėgvienė.
Ji paminėjo, kad ilgų eilių laukiant šio gydymo nesusidaro.
„Viena iš priežasčių – CAR-T ląstelės gaminamos Lietuvoje, Santaros klinikose, todėl nereikia priklausyti vien nuo užsienio gamybos centrų logistikos. Tai leidžia gydymą organizuoti operatyviau, o pacientams, kuriems laikas yra itin svarbus, tai gali turėti lemiamos reikšmės.“
Šiuo metu CAR-T ląstelių terapija Baltijos šalyse taikoma tik Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.
„Tai reiškia, kad Santaros klinikos šioje srityje yra ne tik nacionalinis, bet ir regioninis kompetencijos centras. Čia gydomi Lietuvos pacientai, taip pat buvo suteikta pagalba pacientams iš Latvijos. Yra buvę atvejų, kai dėl šio gydymo į Lietuvą atvyko ir pacientų iš Estijos, tarp jų – vaikas. Kad būtų galima taikyti šią terapiją, reikia ne tik aukštos gydytojų hematologų kompetencijos, bet ir specialios laboratorinės bazės, ląstelių gamybos infrastruktūros, intensyvios paciento stebėsenos bei daugiadalykės komandos pasirengimo valdyti galimas komplikacijas“, – sakė I. Drėgvienė.
Istorija, suteikianti vilties ir kitiems
V. Vaičiulio ligos istorija, anot I. Drėgvienės, atskleidžia, kaip šiuolaikinė medicina gali pakeisti net ir sudėtingos kraujo ligos eigą.
„Lėtinė limfocitinė leukemija – liga, su kuria pacientas dažnai gyvena ilgus metus, tačiau jos eiga gali keistis: daliai pacientų net nereikia gydymo, taikomas stebėjimas, kartais liga kontroliuojama skiriant medikamentinį gydymą, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet liga progresuoja ir reikalauja naujų gydymo būdų. V. Vaičiulio atvejis puikiai parodo šį kelią – nuo stebėsenos, chemoterapijos, taikinių terapijos iki inovatyvios CAR-T ląstelių terapijos.
Tais atvejais, kai ankstesni gydymo metodai nebeduoda norimo rezultato, šiuolaikinės technologijos, tokios kaip CAR-T terapija, gali suteikti pacientui naują galimybę. Tai gydymas, kai kovai su liga pasitelkiama paties paciento imuninė sistema, ir kai kuriais atvejais šis metodas leidžia pasiekti ilgalaikę ligos kontrolę ar remisiją.
Šis pacientas išsiskiria tuo, kad, nepaisydamas ligos ir jos atkryčių, sugebėjo išlikti aktyvus, dirbti atsakingus darbus, dalyvauti visuomeninėje veikloje ir išsaugoti gyvenimo kokybę. Jo istorija nėra tik apie ligą – ji ir apie žmogaus gebėjimą prisitaikyti, nepasiduoti nežinomybei ir eiti pirmyn kartu su gydytojų komanda.
Man atrodo, kad ši istorija išsiskiria savo viltingumu. Ji parodo, kad net ir ilgai trunkanti onkohematologinė liga nebūtinai atima iš žmogaus aktyvumą, darbingumą ar gyvenimo prasmę. Kartu tai labai aiškus pavyzdys, kodėl svarbu, kad inovatyvūs gydymo metodai būtų prieinami pacientams: juk už kiekvienos naujos terapijos slypi konkretaus žmogaus gyvenimas, jo šeima, darbas, planai ir galimybė toliau gyventi visavertiškai“, – sakė I. Drėgvienė.
FOTO: ŽYGIMANTAS GEDVILA | DELFI
FOTO: JURGITA KUNIGIŠKYTĖ | ASOCIACIJA „KRAUJAS“
